Švietimo tarybos posėdyje – apie būsimas reformas

Birutė NENĖNIENĖ

Savivaldybės švietimo tarybos posėdyje jos narius, atstovaujančius įvairioms rajono švietimo įstaigoms, švietimo skyriaus vedėja A. Finagėjevienė ir vyr. specialistė Ž. Žilinskienė informavo, kokie žingsniai padaryti įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarkos planą, supažindino su praėjusių mokslo metų valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų bei mokyklų monitoringo rezultatais. Ši informacija yra paskelbta Savivaldybės interneto tinklalapio švietimo skiltyje.

Švietimo tarybos pirmininkė, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorė G. Launikonienė, išanalizavusi 2009 metų Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo veiklos programą, akcentavo tai, kad išsikelti uždaviniai buvo sėkmingai įgyvendinami. Planuotas, bet neįgyvendintas priemones (neįsteigta švietimo pagalbos mokytojams ir mokiniams įstaiga, neįvykdytas Muzikos mokyklos ir Vaikų ir jaunimo centro struktūros pertvarkymas, neatliktas kelių mokyklų išorės auditas) ji pasiūlė perkelti į kitų metų veiklos planą. Taip pat pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad toliau būtų diegiama mokyklų bibliotekų informacinė sistema.

Švietimo tarybos nariai paprašyti iki sausio 5 dienos teikti pasiūlymus kitų metų Savivaldybės švietimo veiklos programai.

Švietimo įstatymo projekte numatyta, kad po 2012 metų keisis šalies švietimo įstaigų struktūra ir tipai: pradinės mokyklos išliks kaip ir esančios, pagrindinės mokyklos bus pervardytos progimnazijomis, o vidurinių mokyklų neliks – jos taps gimnazijomis arba pagrindinėmis mokyklomis.

Švietimo skyriaus vedėja A. Finagėjevienė sakė, jog esama tėvų nerimo dėl mokyklų skyrių likimo, priekaištaujama rajono vadovams, kad uždarant mokyklas nejautriai reaguojama į kaimo žmonių poreikius.

Tačiau vedėja pabrėžė, jog mokyklų mažų skyrių likimą apsprendžia valstybės politika. Jų išlikimas priklauso nuo turimų lėšų, nuo atitinkamų Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentų, kuriais vadovaujantis komplektuojamos klasės.

Pagal dabar galiojančius reikalavimus jungtinės klasės komplekte turi mokytis ne mažiau kaip dešimt mokinių. Daugumoje mokyklų skyrių dabar balansuojama ties minimalaus moksleivių skaičiaus riba. Mažų mokyklų išgyvenimo „donorėmis“ tampa tos mokyklos, kuriose susiformuoja pakankamas mokinių skaičius, ir jos, racionaliai planuodamos ugdymo procesą, sutaupo mokinio krepšelio lėšų. Tačiau šie metai yra paskutiniai, kai įstatymai leidžia perskirstyti 5 proc. sutaupytų mokinio krepšelio lėšų. Kitais metais ne tik nebus galimas toks perskirstymas, bet ir Savivaldybės biudžetas planuojamas 20–30 proc. mažesnis, o tai reiškia, jog atitinkamai mažiau pinigų bus skirta ir švietimo reikmėms.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, suprantama tai, kad kaime mokykla yra kaip žiburėlis. Tačiau išlaikyti mokyklėlę, kurios jungtinėje klasėje tėra aštuoni pirmos, antros ir trečios klasės mokiniai, nėra racionalu.

Vadovaudamasi rajono mokyklų vadovų pateikta informacija, švietimo skyriaus vedėja pabandė paanalizuoti, kaip šiuo metu atrodo 2007–2012 metų mokyklų tinklo pertvarkos planas, supažindino su prognozėmis, kokios permainos rajono mokyklų laukia per artimiausius trejus metus. Tačiau tos prognozės gali keistis priklausomai nuo galimo mokinių judėjimo ir kitų faktorių.

Pastaraisiais metais gyvenimo situacija savaime pakoregavo mokyklų pertvarkos planą. Pavyzdžiui, anksčiau nei buvo planuota nuo šio rugsėjo uždarytas Gražiškių vidurinės mokyklos Karalkrėslio skyrius, visi trys Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos skyriai, nes nesusidarė reikiamas mokinių skaičius. Ties išnykimo riba balansuoja Pilviškių „Santakos“ gimnazijos Ramoniškių skyrius. Dar neaišku dėl Paežerių darželio-mokyklos „Ežerėlis“ ateities.

Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje artimiausiais metais labai sumažės 11–12 klasių mokinių skaičius, todėl pagal mokyklų reorganizavimo kriterijus ji negalės tapti gimnazija, vyresniųjų klasių mokiniai turės teisę pasirinkti mokytis Vilkaviškyje ar Gražiškiuose. Gražiškių vidurinė mokykla yra pateikusi prašymą Vidurinio ugdymo akreditacijos komisijai dėl vidurinio ugdymo programos akreditavimo nuo 2010 metų rudens. Šiai mokyklai atsiveria sąlygos tapti gimnazija ir dėl to, kad iki 2012 metų prognozuojamas pakankamas vyresniųjų klasių mokinių skaičius, yra sukurta gera mokymo bazė. Ateityje, išsprendus pavėžėjimo klausimą, Gražiškiuose (jei ši mokykla taps gimnazija) galėtų mokytis vaikai iš Vištyčio, Bartninkų ir Pajevonio mokyklų teritorijų. Šios mokyklos taps pagrindinėmis. Pajevonio vidurinėje mokykloje jau ir dabar liūdna situacija komplektuojant klases, nes jos yra nedidelės ir 2010–2011 mokslo metais čia nebus komplektuojama vienuolikta klasė.

Prognozuojama, jog Sūdavos vidurinėje mokykloje 2011 metų rudenį dėl mokinių mažėjimo nebus komplektuojama vienuolikta klasė, 2012 metais ji taps pagrindinė. Ši mokykla šiuo metu turi tris skyrius, tačiau po metų kitų dėl tos pačios priežasties gali nelikti nė vieno.

Švietimo skyriaus vedėja atkreipė dėmesį į Giedrių jaunimo mokyklos įvaizdžio formavimą. Tie mokiniai, kuriems sunkiau sekasi bendrieji dalykai vidurinėse ar pagrindinėse mokyklose, galėtų šioje ugdymo įstaigoje sėkmingai įgyti profesijos žinių. Tuo labiau kad jaunimo mokykla yra laimėjusi Mokyklų tobulinimo programos projektą, artimiausiu laiku gaus lėšų ugdymo priemonėms įsigyti, naujos įrangos.

Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinėje mokykloje nuogąstaujama dėl to, kad, vaikams išeinant mokytis į Marijampolę, artimoje ateityje nesusiformuos klasių komplektai. Vedėja „pamąstymui“ pateikė mintį, jog, pritrūkus mokinių ir Paežerių pagrindinėje mokykloje, viena kuri iš jų galėtų tapti kitos skyriumi. Paežerių pagrindinėje mokykloje šiuo metu mokinių yra pakankamai, bet kai kurios klasės – jungtinės.

Klampučių pagrindinė mokykla yra viena iš tų, kurioje mokinių skaičius sparčiai mažėja. Švietimo politika dabar yra tokia, kad mokyklos, kuriose bus mažiau nei 80 mokinių, turėtų būti uždaromos, nes joms savarankiškai išgyventi nebus įmanoma.

Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla įdomi tuo, kad nors jos patalpose mokosi iki 80 mokinių, tačiau įstaiga turi tris skyrius, kurie ją padaro didele mokykla, ir išgyventi mokinio krepšelio lėšų užtenka.

Prie Marijampolės rajono ribos esanti Keturvalakių pagrindinė mokykla per porą pastarųjų metų atsigavo, nes į ją noriai ateina mokytis vaikai iš gretimų Marijampolės rajono kaimų. Iš kaimo mokyklų stabiliai laikosi ir Alvito pagrindinė mokykla.

Švietimo skyriaus vedėja A. Finagėjevienė pabrėžė, jog, koreguojant mokyklų tinklo pertvarkos planą, siūlomų variantų projektas bus išsamiai aptariamas mokyklų bendruomenėse ir tik 2010 metų viduryje Švietimo skyrius pataisymus teiks tvirtinti rajono Tarybai.