Kristina VAITKEVIČIENĖ
Penktadienio popietę į Vilkaviškio darbo biržos salę sužinoti besibaigiančių metų darbo rinkos tendencijų ir kitų metų prognozių rinkosi rajono darbdaviai.
Darbo biržos direktorės pavaduotoja Reda Besasparienė apžvelgė situaciją darbo rinkoje. Specialistė nuliūdino vyriškąją auditorijos pusę teigdama, jog daugiausiai per praeitus metus išaugo nedarbas tarp stipriosios lyties atstovų: praeitas metais nedarbo lygis rajone pakilo 5,8 procento, o tarp vyrų jis buvo 6,6 procento. Tuo pat metu moterų nedarbas sumažėjo 4 procentais. Liūdna žinia ir jaunimui: tarp žmonių iki 25 metų bedarbių skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 2,5 karto. Aštuonis kartus (12 proc.) išaugo ilgalaikis nedarbas.
Per šių metų 11 mėnesių į Vilkaviškio rajono darbo biržą kreipėsi 4387 ieškantys darbo asmenys: 1640 moterų, 947 jaunuoliai iki 25 metų, 820 vyresni kaip 50 metų asmenys, 428 pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą (jaunimo – 353 asmenys). Užsiregistravo 4146 bedarbiai: 2165 kaimo gyventojų, 206 neįgaliųjų, iš jų – 52 asmenys iki 40 proc. darbingumo, 1303 nekvalifikuotų bedarbių. Yra 2179 darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų.
Ekonominė krizė darė įtaką ne tik laisvų darbo vietų mažėjimui, bet ir darbų pobūdžio persiskirstymui pastovaus darbo nenaudai. Daugiau kaip du kartus išaugo terminuoto darbo pasiūla – nuo 10 iki 32 proc. Darbo rinkoje įvyko lūžis: anksčiau žmogus galėjo pasirinkti darbą, o dabar darbuotojus renkasi darbdavys.
Ketvirtadaliu sumažėjo laisvų darbo vietų. Jų įregistruota tik 953. Paklausa terminuotam darbui išaugo 2,5 karto. Kas trečia užregistruota darbo vieta buvo terminuotam darbui.
60 proc. laisvų darbo vietų buvo užregistruota paslaugų sektoriuje, ketvirtadalis – du kartus mažiau – pramonėje, 12 proc. – žemės ūkyje, 6,6 proc. – statybose.
Išaugo aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūla, bet net dvigubai (iki 11 proc.) sumažėjo šių specialistų poreikis ir padidėjo nekvalifikuotų darbininkų paklausa.
Darbo birža vykdė įvairias aktyvios darbo rinkos politikos priemones: mokė ir perkvalifikavo bedarbius, subsidijavo jų įdarbinimą, rėmė darbo vietų steigimą, dalyvavo įvairiuose projektuose. Daug netekusiųjų darbo nukreipta į viešuosius darbus seniūnijose. Aktyviausiai šiomis paslaugomis naudojosi Kybartų seniūnija.
Vilkaviškio darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė savo pranešime apžvelgė bendradarbiavimo su darbdaviais rezultatus. Įstaiga bendradarbiauja su 400 darbdavių ir aptarnauja apie 65 procentus iš 613 realiai veikiančių įmonių. Per šiuos metus 330 darbdavių užregistravo 953 laisvas darbo vietas (pernai 354 darbdaviai registravo 1322 laisvas darbo vietas). Bedarbiams išsiųsta 560 trumpųjų žinučių telefonu apie laisvas darbo vietas. Daugiausia tarp jų buvo siuvėjų, operatorių, pardavėjų, padavėjų, virėjų, buhalterių, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. 37 laisvas darbo vietas registravo patys darbdaviai. Tai darbo vietos siuvėjams operatoriams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, buhalteriui. Per metus įdarbintas 1201 registruotas darbo biržoje asmuo (2008 m. – 1554 ieškoję darbo asmenys).
Siekdama sudaryti prognozes ateinantiems metams, darbo birža apklausė 94 darbdavius. Apklaustose įmonėse dirba 3162 darbuotojai, 2010 m. prognozuojamas darbuotojų skaičius jose yra 3151. Daugiau nei pusėje (53 įmonėse) apklaustų įmonių darbuotojų skaičius nesikeis, ketvirtadalyje (25 įmonėse) – didės, šešiolikoje – mažės.
Šįmet gauti 5 pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus iš 3 įmonių. Atleisti 88 darbuotojai. Darbo biržoje užsiregistravo 55 žmonės. Švelninant darbuotojų atleidimo pasekmes, darbo biržoje organizuoti 5 susitikimai su šiais žmonėmis, 7 įdarbinti, 4 dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, 12 dirbo įsigiję lengvatinį verslo liudijimą arba terminuotus darbus. Praeitais metais informacija gauta apie tris grupės darbuotojų atleidimus, buvo numatyta atleisti 90 darbuotojų. Darbo biržoje užsiregistravo 32.
Kaip švieselė tamsoje buvo pristatytas iš Europos fondų finansuojamas projektas „Laikinieji darbai“. Jo tikslas – remti asmenų išlikimą darbo rinkoje, sudarant galimybes išsaugoti darbo vietas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse ir skatinti darbo ieškančių asmenų laikiną užimtumą.
Projekte gali dalyvauti bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbuotojai iš aukščiausio nedarbo teritorijų, ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojai, dirbantys ne visą darbo laiką ar esantys priverstinėse prastovose.
Projekto trukmė – 3 metai. Jis jau prasidėjo šių metų spalio viduryje ir tęsis iki 2012 m. spalio 14 d. Projekto vertė – 50 mln. Lt, iš jų – 42,5 mln. Lt Europos struktūrinių fondų lėšos.
Projekto veikla – viešųjų darbų vykdymas ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Tai įmonės gerovės kėlimo darbai, bet jie neturi tapti veikla, kuri duoda įmonei pelno bei iškreipia konkurencingumą. Projekte dalyvaujantiems darbdaviams bus mokama 100 proc. subsidija darbo užmokesčiui už įdarbinto asmens faktiškai dirbtą darbo laiką, apskaičiuota pagal to mėnesio galiojantį Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį, draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms, apskaičiuotoms nuo nurodyto valandinio darbo užmokesčio, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas (įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą).
Šiuo metu projekte dalyvauja penkios ekonominius sunkumus patiriančios įmonės, kurių 53 darbuotojams kompensuojamas prarastas darbo užmokestis. Norintys pasinaudoti šia programa darbdaviai turi kreiptis į teritorinę darbo biržą.
Konferencijos pabaigoje darbo biržos direktorė Alė Stepulaitienė padėkos raštus įteikė keletui aktyviai bendradarbiavusių darbdavių bei seniūnijų, o trims verslo bendrovėms – nominacijas. UAB „Vilkasta“ apdovanota už sėkmingą užimtumo projektą, UAB „Margės ūkis“ – už bendradarbiavimą plėtojant verslą, o šiemet įsisteigusiai UAB „Girūnas“ nominacija įteikta už sėkmingą startą.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.