Italui geriausia šiemetinė dovana – gyventi Lietuvoje

Birutė NENĖNIENĖ

Keturvalakių pagrindinėje mokykloje nuo spalio pradžios dirba asistentas iš Italijos. 24-erių mokytojas Danielius Testai galimybę padirbėti Lietuvoje įgijo dalyvaudamas Švietimo mainų paramos fondo finansuojamos „Comenius“ programos konkurse.

Į veiklą įsitraukė
nuo pirmos dienos

„Comenius“ asistentams atsiveria unikali galimybė įgyti patirties, mokytis ir mokyti kitoje Europos šalyje. Jų pačių misija yra pristatyti savo šalies kultūrą bei tradicijas.

Galimybė sulaukti asistento Keturvalakiuose atsivėrė po to, kai anglų kalbos mokytojos Agnės Miliauskaitės pernai parašytas ir Švietimo mainų paramos fondui pateiktas projektas „Comenius“ asistentui gauti buvo įvertintas teigiamai.

Italas Keturvalakiuose dirba kaip mokytojo pagalbininkas, moko anglų ir italų kalbų bei istorijos, po pamokų pageidaujantiesiems veda anglų kalbos kursus.

Nuo pat pirmo susitikimo italas keturvalakiečius „papirko“ jaunatvišku žavumu, keliomis lietuviškomis frazėmis ir tuo, kad beprotiškai susižavėjo kartu sušoktu lietuvių liaudies šokiu „Šiaudų batai“.

„Danielius pertraukų metu visada būna apsuptas mokinių. Nežinau, kokia kalba jie kalbasi, bet iš garsaus juoko ir linksmos nuotaikos suvokiu, kad jie vieni kitus supranta“, – sakė Keturvalakių mokyklos direktorė Violeta Šaukščiuvienė.

Gražus atsitiktinumas

Mokytoja Agnė Miliauskaitė, dar mokydamasi Marijampolės kolegijoje, taip pat yra dirbusi asistente šiaurinėje Italijoje, miestelyje šalia Milano. Tikras atsitiktinumas, kad į Keturvalakių mokyklą atvyko asistentas būtent iš šios šalies.

Danieliaus sutartis padirbėti Lietuvoje baigsis kovo 24 dieną. Tačiau vaikinui mūsų šalyje labai patinka ir jis jau svarsto galimybę pasilikti Keturvalakiuose, nors ir negaudamas finansavimo, iki mokslo metų pabaigos.

Danielius yra baigęs istorijos ir kalbų studijas. Bakalauro darbą rašė apie turizmą Rytų Europoje, todėl susirado nemažai informacijos ir apie Lietuvą. Praėjusiais metais su kitais studentais italas vyko į Baltarusiją, Minską, ir trumpam užsuko į Vilnių. Čia viskas taip patiko, kad po vienos dienos viešnagės kilo idėja labiau pažinti šalį. „Comenius“ projektas kaip tik atvėrė šią galimybę.

Pasirodė draugiški

Danielius yra kilęs iš Sicilijos, Palermo miesto. Jis sako, kad mokytojo profesija – likimas, mokytoju dirba ir jo tėtė. Vaikinas, be gimtosios kalbos, gerai moka anglų, kiek mažiau – ispanų kalbą. „Dabar jau moku apie 400 lietuviškų žodžių, bet turiu tikslą išmokti mažiausiai 10 tūkst. žodžių. Aš myliu Rytų Europą, aš myliu Lietuvą“, – įtikinamai kalbėjo Danielius.

Per pirmuosius Lietuvoje praleistus mėnesius vaikinui lietuviai pasirodė esą labai draugiški, tuo jie panašūs į ciciliečius.

Dievina savo šalį

„Mano kraštas yra įdomus savo istoriniais ir kultūros paminklais, tradicijomis, maistu, gamta, supančia jūra. Daugeliui europiečių labiau žinomi tokie Italijos miestai kaip Milanas, Turinas, Roma, bet aš manau, jog Sicilija garsi visų kultūrų ir istorijos mišiniu. Aš myliu savo šalį ir ja didžiuojuosi“, – sakė Danielius. Pašnekovas išreiškė viltį, jog keturvalakiečiai susižavės jo gimtine ir pramokę italų kalbos susiruoš aplankyti pietinę Italiją.

Viena problema

Sicilijoje žemiausia temperatūra – penki laipsniai šilumos, todėl Danielius Lietuvoje susidūrė tik su viena didele problema: čia jam šalta. Vaikinas sakosi pripratęs prie nuolatinio klausinėjimo apie šaltį. Kad šia tema nereikėtų vis kartotis, jis nusipirko šiltų drabužių ir pratinasi jaustis gerai.

„Mano vyresnis brolis Augustinas irgi kaip „Comenius“ programos asistentas sausio mėnesį atvažiuos į Kauną. Jam tai tikrai bus sunku: Sicilijoje tuo laiku būna dvidešimt laipsnių šilumos, o Kaune gal bus apie dvidešimt šalčio“, – apie savo padėties privalumus aiškino vaikinas.

Žavi maistas ir santykiai

Paklaustas, kaip reagavo tėvai į tokį sūnų pasirinkimą – vykti į Lietuvą, Danielius buvo nuoširdus: „Tėvai mus pavadino kvaileliais. Jie mažai žino apie Rytų Europą ir Lietuvą. Galvojo, kad važiuoju į Rusiją, kurioje labai šalta. Bet jei jie atvažiuotų, esu įsitikinęs, jiems patiktų ir galvotų kitaip“.

Šaltis jaunam italui įveikiamas, o kaip su maistu? Ar nepasiilgsta picos, makaronų? Iš tiesų, šie patiekalai nėra tokie kaip Italijoje, nes Lietuvoje nė su žiburiu nesurasi italų vartojamų padažų. Tačiau Danielius gyvena labai taupiai, prekybos centruose net pigiau nei savo šalyje rado gerų itališkų makaronų.

Jam patinka žemaičių blynai ir barščių sriuba. Sicilijoje dėl karšto klimato sriubos valgomos retai.

Keturvalakiuose italas nuo pirmos dienos liko sužavėtas šiltais ir artimais mokytojų bei mokinių santykiais. Mat pirmas mokyklos renginys, kuriame jis dalyvavo, buvo Mokytojo diena. Danieliui labai patinka lietuvių liaudies dainos ir šokiai. Jam įdomu kalbėtis su žmonėmis, išgirsti jų nuomonę ir vertinimus, kaip jautėsi gyvendami Tarybų Sąjungoje, kaip gyvenimas pasikeitė integravusis į Europos Sąjungą. Neišsemiamos pokalbių temos – krepšinis ir futbolas.

Panašiai kaip Lietuvoje

Paklaustas apie metų pabaigos švenčių tradicijas, Danielius aiškino, jog Italijoje, kaip ir Lietuvoje, laikomasi katalikiškų tradicijų. Kūčių vakarą susirenka visa šeima. Tik skirtumas tas, kad nėra dvylikos valgių tradicijos ir valgoma mėsa. Kūčių vakarą italai kalbasi, dalijasi prisiminimais, populiaru žaisti su kortelėmis. Po vakarienės, vidurnaktį, visi eina į bažnyčią, meldžiasi, dalija vargšams labdarą – pinigus ar drabužius.

Kūčių vakarą ir Kalėdas praleidęs mokyklos direktorės V. Šaukščiuvienės šeimoje, Danielius puikiai patyrė lietuviškos šventės atmosferą.

Abi Kalėdų dienas italams įprasta pabūti su šeima. Jiems labai svarbu išgyventi bendrumo jausmą, pagilinti savo supratimą, kokie jie yra laimingi, turėdami vienas kitą, namus ir maisto.

Kuo daugiau triukšmo!

Ir per Naujuosius metus jaunimas su šeima dažniausiai pabūna iki vidurnakčio, o paskui išeina susitikti su draugais, į diskotekas ir pan.

Italai laikosi papročio Naujųjų metų vakare valgyti lęšius su mėsa – esą kiti metai būsią labai turtingi.

Danielius patvirtino, jog tikra tiesa, kas rašoma apie italų, ypač ciciliečių, Naujųjų metų šventimo papročius. Ir dabar Palerme laikomasi senovinės tradicijos po vidurnakčio į gatvę išmesti įvairius senus daiktus. „Bet tai labai pavojinga, buvo ir nukentėjusių, sužeistų žmonių. Tad dabar kokią valandą po vidurnakčio stengiamasi kelti kuo daugiau triukšmo ir tai daroma skambinant varpeliais“, – pasakojo vaikinas.

Antrąkart ne namuose

Yra žinoma, jog jauni italai, ypač vaikinai, ilgai būna labai prisirišę prie savo namų.

Danielius sakė, kad jam atsiskyrimas nuo tėvų nėra tragedija, bet su tėvais telefonu kalbasi dukart per dieną. Lietuvoje sulaiko noras labiau pažinti šio krašto tradicijas. Tačiau nėra dar taip atsitikę, kad nebūtų Kalėdų šventęs savo namuose. Vienų Naujųjų metų vaikinas su tėvais nesutiko, nes tuo metu viešėjo Vokietijoje. Šiuos Naujuosius jis sutiks Lietuvoje su savo mergina, kuri kilusi iš Biržų.

Danielius sakė, jog jo šeimoje, kaip ir daugumoje italų šeimų, dovanėlėmis keičiamasi Kalėdų vidurnaktį.

„Be abejo, Kalėdų Senelis atvyksta iš Laplandijos, tik šneka itališkai. Tikriausiai jis būna laimėjęs „Comenius“ asistento projektą“, – juokavo Danielius. Paklaustas, ar gavo išsvajotą Kalėdų dovanėlę, vaikinas sakė, jog šiemet jam geriausia dovana – gyventi Lietuvoje.