Reagentas oro kiekį vandenyje sumažino, bet problemos neišsprendė

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jau antras mėnuo Kybartuose vyksta cheminis eksperimentas. Nors situacija pagerėjo, šilumos tiekėjai norimo rezultato kol kas nesulaukė.

Pradžia – daug žadanti

Nuolat dėl nekaistančių gyvatukų kenčiantys kai kurių Kybartų daugiabučių gyventojai prieš porą mėnesių sulaukė viltingos žinios, kad problema pagaliau bus išspręsta. Mat kelerius metus tarpusavyje kovoję vandens ir šilumos tiekėjai niekaip negalėjo prieiti prie bendros išvados, kas kaltas dėl nustojančių kaisti gyvatukų: prastai įrengtos šilumos sistemos ar vandenyje esantis deguonis, sudarantis oro kamščius.

Pagaliau abeji ryžosi į pagalbą pasitelkti chemikus, kad šie nustatytų vandens sudėtį ir pateiktų išvadas, ar gali vandenyje esančios dujos sukelti tokias problemas. Kaip „Santakoje“ rašėme, iš Vilniaus atvykę docentai, kvalifikuoti šios srities specialistai, priėjo prie išvados, kad kamščius vamzdynuose sudaro ne deguonis, o angliarūgštė arba azotas. Deja, pastarųjų dujų kiekio vandenyje ištirti nebuvo galimybių, tad bėda suversta angliarūgštei, kurią „išvaikyti“ galima į vandenį pilant specialius reagentus.

Lapkričio pabaigoje buvo pradėtas eksperimentas. Nupirkusi bandomąjį kiekį reagento, UAB „Litesko“ jį supylė į vandenį. Iš pradžių šilumos tiekėjai plojo rankomis: gyvatukai kybartiečių namuose šilo, nusiskundimų buvo gerokai mažiau.

Koją pakišo šaltis

Įpusėjus gruodžiui žmonės skambučiais vėl atakavo šilumos tiekėjus: užregistruota 80 iškvietimų.

– Mes matome, kad reikalai pagerėję, tačiau visai gerai nėra, – aiškino UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis. – Iškvietimų nuorinti vamzdynus sumažėję, mes bent spėjame likviduoti nesklandumus. Seniau net suregistruoti visų iškvietimų nespėdavome.

Nors tyrimai rodo, kad angliarūgštės kiekis vandenyje sumažėjęs apie tris kartus, vis dėlto problema išlieka. Šilumos tiekėjai įsitikinę, kad problemų kelia ne vien angliarūgštė, bet ir „nesugaunamasis“ azotas. Šių dujų tirpumas vandenyje proporcingas slėgiui ir atvirkščiai proporcingas temperatūrai. Todėl nukritus oro temperatūrai žemiau 10 laipsnių šalčio klausimas dėl nešylančių gyvatukų dar labiau paaštrėjo.

Sunkiausia problemą išspręsti tuose namuose, kur viršutinių aukštų butų šeimininkai juose laikinai negyvena: išvykę uždarbiauti į užsienį ar dėl kitų priežasčių palikę butą tuščią. Ten šilumos tiekėjai net negali patekti ir nuorinti vamzdynų.

Brangina savikainą

Tuo tarpu vandens tiekėjai pasirengę padėti šilumos tiekėjams ir vykdyti, ką įsipareigoję. Jie iš savo lėšų nupirko antrąją „dozę“ reagento, nes pirmosios užteko mėnesiui. Tačiau ir šilumos, ir vandens tiekėjams aišku, kad reagentas tik sumažina dujų kiekį, tačiau visiškai jų sunaikinti negali. Tad jei reagentas neduos pageidaujamų rezultatų, jį vargiai apsimokės pilti. Juk nepigus chemikalas didina vandens savikainą. Kol kas UAB „Vilkaviškio vandenys“ vandens branginti neketina, tačiau bendrovės direktorius technikai Algimantas Kupstas neslėpė, jog reagentą naudojant nuolat kybartiečiams vandenį tektų pabranginti 3–4 centais (už kub. m).

Savivaldybės mero padėjėjas Algimantas Mackevičius vis dėlto yra įsitikinęs, kad šilumos tiekėjai turėtų ne tik ieškoti „panacėjos“, kuri nuorintų vandenį, bet ir patys atsakingiau dirbti.

– Esu kalbėjęs su kybartiečiais, kurių namuose „Litesko“ įtaisė automatinius vamzdynų nuorintuvus, – aiškino A. Mackevičius. – Šiuos prietaisus reikia nuolat prižiūrėti, nes jie apkalkėja, užanka, dėl to gali nebeatlikti savo funkcijos. Tačiau daugelis kalbintų žmonių sakė, kad niekas prietaisais nepasirūpino nuo to laiko, kai juos įtaisė. Todėl butų savininkai net nežiną, ar nuorintuvai dar veikia.

Kad ir kokius profesionalius specialistus į pagalbą telkiasi gyvatukų problemą bandantys spręsti šilumos tiekėjai, pirmiausia išgirsta, kad Kybartų atvejis – unikalus. Mat kituose miestuose tokios problemos nėra, nors ir vandens higienos normos, ir vamzdynų sistemos visoje šalyje – standartinės.