Veršelių augintojams ir supirkėjams metų pradžioje – staigmena

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Sausis veršelius parduodantiems ūkininkams ir juos superkantiems žmonėms prasidėjo tikru siurprizu: jie sužinojo, kad negalės toliau vystyti savo verslo, nes sugriežtinta veršelių išvežimo į Europos Sąjungos šalis tvarka.

Nemažą sumaištį sukėlė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įsakymas, kuris nuo šių metų sausio 1 d. visiškai pakeitė gyvulių išvežimo iš šalies tvarką. Prieš įsigaliojant įsakymui, nei ūkininkai, nei supirkėjai apie tai sakė nebuvę informuoti.

– Įsivaizduokite, man skambina žmonės, kad atvažiuočiau supirkti veršelius, o aš negaliu, nes gyvuliai neturi reikiamų dokumentų – laisvos nuo ligų bandos statuso pažymėjimo, – nuoširdžiai piktinosi į redakciją paskambinęs supirkėjas. – Jei pats būčiau žinojęs, kad viskas taip pasikeis, tai ir ūkininkui būčiau pasakęs. Šis būtų pasirūpinęs tyrimais, kurie įrodytų, jog jo gyvuliai neserga ES pavojingomis ligomis. Nors pas mus tokių ligų net nėra, bet tyrimus teks daryti. Vėl iš žmogaus plėšiami pinigai.

Kitas paskambinęs žmogus skundėsi, jog supirkėjų verslui toks sprendimas sudavė smūgį „žemiau juostos“: sustojo visas darbas. Tenka leisti darbuotojus nemokamų atostogų. Be to, per kelias savaites pas ūkininkus paūgėję veršeliai eksportui jau nebetiks, nes jie perkami tik iki dviejų mėnesių amžiaus. Vėliau jau jie bus per dideli.

Gyvulių supirkimu užsiimantis žmogus svarstė, ar tik čia ne dar vienas bandymas pakirpti sparnus smulkiajam verslui bei sužlugdyti ir taip už pieną beveik nieko negaunantį gyvulių augintoją.

– Pamatysite, bus pilnas turgus pigios veršienos, nes mes nepajėgūs šerti tiek galvijų, – nuoskaudą liejo gyvulių augintojas. – Supirkėjai už belgų mėlynųjų veislės veršelius mokėdavo po 13 litų už kilogramą gyvo svorio, o turgaus supirkėjai mums 3 litus siūlo už bet kokį gyvulį – ar jis būtų mėsinis, ar pieninis. Europos šalyse galvijų augintojams mokamos didelės subsidijos, tad jie ir perka brangiai iš mūsų veršelius. Gerai ir mums, ir supirkėjas užsidirba. Kas iš to, kad kelerius metus aplink karvę su kibirais einame? Naudos jokios. Gauname dar mažiau negu už kelių savaičių veršelį. Pastarasis kartais „uždirba“ per tūkstantį litų, o už telyčią vienąkart vos 800 Lt gavau. Jei valstybė nori, kad neišvežtume galvijų, o augintume, tegul moka subsidijas.

Skambučiai pasipylė ir į VMVT Vilkaviškio skyrių. Tarnybos vadovas Jonas Dubauskas sakė, jog kebli situacija tęsėsi iki ketvirtadienio. Teko ne kartą važiuoti į įvairius pasitarimus centrinėje VMVT būstinėje, kol buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į susidariusią padėtį, galima leisti tam tikras išlygas gyvulių laikytojams ir prekybą veršeliais atnaujinti nuo sausio 20 dienos.

Vadovaujantis VMVT direktoriaus 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. B1-349 „Dėl prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“, gyvulių laikytojai, norintys vykdyti prekybą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, turės dalyvauti gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemoje ir įsipareigos gauti oficialiai sveikų bandų statusą (neapimtų tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės).

Paprastai tariant, čia darbo imsis veterinarijos gydytojai, kurie, pasiskirstę teritorijomis, privalės reguliariai tikrinti bandas ir įvertinti jų sveikatos būklę. Ketvirtadienį dėl to į pasitarimą buvo sukviesti visi rajone dirbantys veterinarijos gydytojai, kurių rajone yra dvylika. Jiems duoti nurodymai apvažiuoti galvijų laikytojus (šių rajone yra gerokai per tris tūkstančius) ir pasirašyti sutartis dėl bandos priežiūros. Praeitą savaitę jau patvirtintos prašymų formos, kiti dokumentai. Aišku, ūkininkui veterinaro vizitai kainuos, kaip ir laboratorijose atliekami minėtų ligų tyrimai. Naujų išlaidų kompensavimas gyvulių augintojams dar neišspręstas.

Pasak J. Dubausko, norėdami įgyti teisę nuo sausio 20 dienos vėl parduoti veršelius, jų laikytojas turi kreiptis į teritorinę VMVT su prašymu bei sudaryti sutartį su veterinarijos gydytoju dėl tuberkuliozės, bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės tyrimo bandoje. Sutarties kopiją reikia pateikti teritorinei VMVT. Ūkininkas privalo per šiuos metus planingai atlikti visus privalomus tyrimus, reikalingus sveikos bandos statusui gauti.

Gavusi prašymus VMVT suves duomenis į Veterinarinės informacijos valdymo sistemą ir sudarys minėtų ligų tyrimų schemą, kurią turės vykdyti veterinarijos gydytojai, sudarę sutartis su gyvulių laikytojais.

Iškart po prašymų užregistravimo teritorinėje VMVT gyvulių laikytojai galės parduoti galvijus, skirtus penėti ir skersti, į Europos Sąjungos valstybes nares, vietinei rinkai ir į trečiąsias šalis.

Parduodami prieauglį ūkininkai prekiautojams galvijais turės pateikti prašymų kopijas kaip įrodymą, kad oficialiai dalyvauja programoje sveikos bandos statusui gauti. Tie, kurie tokio dokumento neturės, savo galvijus galės parduoti tik vietinei rinkai ir eksportuoti į trečiąsias šalis pagal jų reikalavimus.

Paklaustas, ar dažnai pasitaiko minėtų ligų rajono ir Lietuvos mastu, J. Dubauskas sakė, kad prieš 20 metų leukozės atvejų buvo labai daug – bene 50 proc. Teko išskersti ir sunaikinti daugybę galvijų. Dabar šia liga suserga tik vienetai. Apie bruceliozę ir tuberkuliozę girdėti neteko, jų praktiškai nebėra.

Pasak veterinarijos gydytojo, šios ligos labai pavojingos žmogui, nes jomis galima užsikrėsti nuo gyvulių, todėl ES jų taip bijo. O bandų tyrimai pagal VMVT direktoriaus įsakymą turėjo būti atliekami jau prieš gerą penketą metų, tik nebuvo taip griežtai žiūrima. Gruodį sulaukta tikrintojų iš ES, todėl ir imtasi griežtų priemonių.

Viename susirinkime VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas pripažino, kad tai jo vadovaujamos tarnybos klaida, jog darbuotojai nesugebėjo išaiškinti įsakymo esmės. Ta klaida kainavo ūkininkams ir supirkėjams 20 sunkių dienų ir atnešė nemenkų nuostolių.

VMVT duomenimis, 2007 m. į užsienį eksportuota 148 tūkst. veršelių, iš jų 20 tūkst. išvežta į Izraelį. Užpernai – 141 tūkst. (iš jų 22 tūkst. į Izraelį), pernai – apie 140 tūkst. veršelių. Vilkaviškio rajone praeitais metais registruota apie 10 tūkst. galvijų prieauglio. Beveik pusė visų atvestų veršelių „išvažiavo“ į užsienį.