Atodangos

Trijų karalių dovanos

Mes, pavargę nuo kasdienės gyvenimo rutinos, taip pasiilgę ko nors gero, gražaus. Mes taip pasiilgę tos gerosios naujienos, kuri štai jau du tūkstančius metų pas mus eina, eina, bet taip ir nepasiekia mūsų ausų ir širdies. Tiesa, dar laukiame ir kažko konkretaus, rankomis apčiuopiamo, ką būtų galima palytėti, pačiam pasigėrėti ir prieš kitus pasipuikuoti. Laukiame dovanų. Ir sulaukiame. Tik ne visada tai, ko tikėjomės. Tad kokia gerąja naujiena mus nudžiugino Trys karaliai, valdantys Lietuvą: Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra?

Labiausiai valdžia „apdovanojo“ pačius vyriausius ir silpniausius savo piliečius – pensininkus ir neįgaliuosius. Ne todėl, kad juos labai gerbia. Greičiausiai todėl, kad laiko nereikalingais, per sunkia našta valstybei, kuriai atidavė sveikatą, visą savo gyvenimą. Juk atimti iš elgetos lazdą taip lengva – nereikia nei daug proto, nei jėgos. Iš šimtus milijonų valdančių oligarchų nieko nepaimsi – privati nuosavybė šventa, nors ir ne šventų aitvarų sunešta. Iš aukštas pareigas užimančių valstybės pareigūnų ir įvairių valdininkų, pasiskyrusių sau „kuklius“ atlyginimus nuo 10 iki 20 tūkstančių litų per mėnesį, taip pat ne ką peši – jų atlyginimus gina Konstitucija. O va, pensininkų ir neįgaliųjų Konstitucija negina. Apie juos ten nieko neparašyta. Konstitucija negina ir mokytojų, gaisrininkų, vidurinio medicinos darbuotojų personalo, kiemsargių ir visų tų, kuriems už jų sunkų darbą atlyginama 800–900 litų per mėnesį. Taigi, iš jų „mizernų“ pajamų galima „nugręžti“ reikalingą sumą „Sodros“ biudžeto skylei užlopyti.

Dar taip nesenai pensininkai džiaugėsi, kad atgaus kažkada jiems dar dirbant neišmokėtą pensijos dalį. Apie tai jau reikia pamiršti. Jei tavo pensijos nepakanka susimokėti už butą ir vaistus, bet dar turi kažkiek jėgų, kad galėtum dirbdamas prisidurti šimtinę kitą, apie darbą dabar užmiršk. Jeigu dirbsi, tau bus nukirpta pusė arba didesnė dalis pensijos. Taigi, sukis kaip nori su ta neliečiama 650 Lt pensija.

Neįgalieji, kuriems taip nesenai valdžia siūlė įvairias integravimo į visuomenę programas, taip pat turi pamiršti anksčiau turėtas mokesčių lengvatas.

Finansų ministerijos valdininkai rado dar ir daugiau neišnaudotų rezervų kiauram biudžetui papildyti. Jie apsižiūrėjo, kad iki praėjusių metų pradžios dirbantys neįgalieji nemokėjo sveikatos draudimo mokesčio – jie buvo apdrausti valstybės. Ši „netvarka“ buvo nedelsiant ištaisyta. Nuo praėjusių metų ir dirbantys neįgalieji privalo mokėti 70 Lt sveikatos draudimo mokestį. Keblumų iškilo tiems su verslo liudijimu dirbantiems neįgaliesiems, kurie pratęsė verslo liudijimą pradžioje metų ir apie įstatymo pakeitimą, uždedantį jiems sveikatos draudimo mokestį, nieko nežinojo. Ir to mokesčio, apie kurio egzistavimą jie nė nenutuokė, per metus susikaupė 840 Lt. Taigi, kaip sakoma, skola ne rona – neužgis. Teks pakloti visą pensiją. Ir toliau kas mėnesį, kaip visiems sveikiems darbingiems piliečiams, teks mokėti sveikatos draudimo mokestį. Valdininkai maloniai paaiškina nuo „gerosios“ naujienos sutrikusiam žmogeliui: girdi, reikia skaityti „Valstybės žinias“ ir naudotis internetu, ten viskas parašyta. Betgi ne visi neįgalieji naudojasi internetu ir skaito „Valstybės žinias“.

Na ir kas – įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo jų vykdymo. Nesvarbu, jog sveikas protas sako, kad jei sandoris sudarytas laikantis tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimų, tai vėlesni įstatymų pakeitimai neturėtų jo liesti. Taigi, pensininkai ir visi kiti likimo nuskriaustieji, nešturmuokite „Sodros“. Jūsų pretenzijas išklausantys darbuotojai niekuo dėti – jie tik išaiškina painius įstatymų pakeitimus ir perduoda tai, kas jiems nuleista iš „viršaus“.

O tie, sėdintys viršuje, „nugręžę“ jūsų ir taip liesas pensijas, lyg ir „susinepatogino“, ramina senolius. Girdi, ruošiame mechanizmą, kaip po dvejų metų kompensuoti negautos pensijos dalį. Bet, varge tu mano, jiems tikrai nepakaks poros metų tą mechanizmą sukurti. O dar mažiausiai tiek laiko reikės, kol tas mechanizmas pradės veikti. Tad verskitės, senoliai, kaip išmanote iš tų pensijų, kurios jums dar liko. Nesvarbu, kad tų pinigėlių gali neužtekti mokesčiams už butą, maistui ar vaistams… Nesvarbu, kad taip gyvenant ir laukiant valdžios malonių galima ir kojas į duris ištiesti.

Jaunesni skaitytojai gali pasipiktinti, kad čia akcentuojamos daugiau pagyvenusių žmonių problemos. Juk nei jiems namus statyti, nei vaikus auginti, nei darbo ieškoti… Betgi vyresnieji visa tai jau pergyveno ir norėtų tik ramios senatvės, pastogės virš galvos ir duonos kąsnio. Negi tai labai daug?

Niekas neneigia, kad jauniesiems gyvenime iškyla daug sunkiai išsprendžiamų problemų. Kad valdžia tik žodžiais skatina jaunus žmones būti savo šalies patriotais, o realiai jiems niekuo nepadeda. Tad ir bėga iš Lietuvos patys energingiausi, drąsiausi, nes mato, kad valdžiai čia, tėviškėje, jie nereikalingi. Bet kas papildys „Sodros“ biudžetą, iš kurio mokamos jų tėvams pensijos? Kas renovuos mokyklas, kas gins Lietuvos garbę „Žalgiryje“ ir „Lietuvos ryte“, kas pakels Lietuvos ekonomiką? Klausimų daugiau nei atsakymų.

Tuos atsakymus turėtų žinoti mūsų valdžia. Bet ar žino? Ar žino, kaip išbristi iš ekonominio nuosmukio liūno, kaip sužadinti jaunuomenės patriotizmo jausmą, kaip nugalėti teisinės sistemos netvarką, korupciją ir moralinį nuosmukį? Tikriausiai žino, kad nežino. Todėl ir siunčia mums savo Trijų karalių dovanas, kuriomis mes, nedėkingieji, visiškai nesidžiaugiame.

Vytas DRUNIS