Į ligoninę plūstelėjo galūnes nušalę žmonės

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors nuo šalčio kasmet nukenčia po kelis rajono gyventojus, šiemet tokių gerokai daugiau.

Medikai nerimauja, kad žmonės nesugeba įvertinti grėsmės ir nesuvokia, jog nušalimai dažnai baigiasi galūnių amputacija.

Šiuo metu ligoninės Chirurgijos ir traumatologijos-ortopedijos skyriuje gydomi 5 ligoniai, į gydymo įstaigą patekę dėl galūnių nušalimo. Dar vienas apšalęs vyras antradienį ligoninėje mirė. Prieš savaitę į ligoninę patekusį 75-erių A. K. medikams pavyko atgaivinti, tačiau galūnes nušalęs vyras mirė dėl organizmą apnuodijusių toksinų. „Santakoje“ jau rašėme, kad savaitgalį Vištyčio seniūnijoje rastas mirtinai sušalęs žmogus.

Medikai pripažįsta, jog daugelis į gydymo įstaigą dėl apšalimų patenkančių ligonių nukenčia neblaivūs. Padauginę alkoholio ir užmigę, jie paprasčiausiai nejaučia, kaip apšąla galūnės, ausys, nosis. Tačiau yra ir tokių, kurie nukenčia dėl neatsargumo. Pavyzdžiui, šiuo metu ligoninėje gydomas devyniolikmetis be pirštinių stūmė neužsikuriantį automobilį. Jaunuolis juto šaltį, tačiau net neįsivaizdavo, kad rankos gali taip greitai nušalti. Kitam vyriškiui kilo mintis be apavo per sniegą sprukti nuo teisėsaugos pareigūnų, o paauglė mergaitė apie porą kilometrų ėjo pas močiutę net nejusdama, kad jai šalta.

Ligoninės traumatologas-ortopedas Ignas Plukas nerimavo, kad žmonės neįvertina grėsmingos situacijos. Esant žemai temperatūrai, jie nepasirenka tinkamų drabužių, apavo, rankomis liečia šaltus paviršius. Kadangi šalčiai nesitraukia, o sinoptikai gąsdina ne tik šaltu, bet ir labai žvarbiu oru, būtina pasirūpinti šiltomis vilnonėmis pirštinėmis bei kojinėmis, einant į lauką riebiu kremu pasitepti veidą, rankas. Medikai įspėja, jog per šalčius geriau avėti laisvesnius batus. Svarbu, kad apavas bei drabužiai nesušlaptų ir nesuledėtų.

Merginos ir moterys turėtų per šalčius saugoti ne tik rankas ir kojų pėdas, bet ir šlaunis. Šios kūno vietos taip pat jautrios žemai temperatūrai, tad jaunystės klaidas visą gyvenimą gali priminti pamėlusi oda.

Kartais žmonės klaidingai mano, kad prieš nušaldami jie pajus, kada situacija taps pavojinga: gels, skaudės ar bus kitokie nušalimo simptomai. Tačiau dažniausiai žmonės nieko panašaus nejaučia. Iš pradžių būna tiesiog šalta, o vėliau kraujagyslės susitraukia, užlieja šiluma, sulėtėja kraujotaka. Tokios būsenos asmuo gali ramiai užmigti ir daugiau nebepabusti. Žmogus sušalti ar nušalti galūnes gali labai greitai. Tai priklauso nuo amžiaus ir organizmo būklės.

Nušalęs galūnes ar nosį, ausis, smakrą žmogus tik parėjęs į namus ir sušilęs supranta, kad kažkas ne taip. Nušalusią vietą pradeda skaudėti, ji patinsta, atsiranda pūslelės, kaip ir nudegus.

Traumatologas įspėja, jog pajutęs nušalimo simptomus žmogus turi kuo skubiau kreiptis į medikus, kad kuo greičiau būtų atkurta kraujotaka. Ar ją pavyko atkurti, medikai galės konstatuoti tik po poros savaičių. Tada išaiškėja, ar apšalusi vieta funkcionuoja, ar ją teks pašalinti. Dažnai po apšalimų tenka amputuoti pirštų ar net pėdos, plaštakos dalį.

Ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėjai Vidai Zaikauskaitei šiemet jau teko gelbėti ne vieną pacientą, kurio kūno temperatūra buvo pavojingai nukritusi. Medikė paaiškino, jog žmogus sušalti gali net esant pliusinei temperatūrai. Šaldančiai veikia ne tik išorės temperatūra, bet ir vėjas, drėgmė. Įtakos turi emocinė įtampa, stresas. Daugiau šilumos netenkama išgėrus daug alkoholio. Senyvų žmonių apsauginės reakcijos yra silpnesnės, todėl jie gali sušalti net kambaryje, esant žemesnei nei +15,5 laipsnių temperatūrai.

Sušalimu laikomas kūno temperatūros nukritimas žemiau 35 laipsnių. Tačiau esant tokiai kūno temperatūrai organizmas dar bando gintis: keliskart suaktyvėja šilumos gamyba dėl kraujagyslių spazmų, raumenų drebėjimo. Tačiau kūno temperatūrai nukritus iki 32,2–24 laipsnių drebėjimas išnyksta, šilumos gamyba slopinama, vėliau nustoja veikti termoreguliacija ir šiluma „palieka“ kūną kaip negyvą objektą.

Teikiant pagalbą, jokiu būdu negalima kaitinti ar trinti nušalusių vietų, nes tai tik paskatins nekrozę. Svarbiausia nuvilkti drėgnus ar sušalusius drabužius, šiltai apvilkti, apkloti, duoti šiltų (ne karštų) gėrimų. Jei žmogus pavojingai sušalęs, reikėtų kuo mažiau jį judinti, kad šaltas kraujas iš galūnių nenutekėtų į organizmo vidų ir kūno temperatūra dar labiau nenukristų. Negalima girdyti karštais gėrimais, kad susidaręs didelis temperatūrų skirtumas tarp skrandžio ir širdies nesukeltų širdies ritmo sutrikimų.