Padedame paukšteliams iškęsti žiemą

Šią žiemą šaltukas itin spaudžia. Storas ir purus sniego sluoksnis dengia žemę. Mums, vaikams, smagu su rogėmis nusileisti nuo kalno, besmegenį nulipdyti, pačiūžomis pačiuožinėti.

Deja, ne visiems žiemos šaltis ir sniegas suteikia džiaugsmo… Paukščiams ir žvėrims ši žiema – tikras išbandymas, todėl žmonės turi jiems padėti sulaukti pavasario.

Mūsų mokyklos penktokai, paskatinti biologijos mokytojos Birutės Miliauskienės, aktyviai įsitraukė į akciją „Baltajam badui – ne!“ Mes pagaminome įvairiausių lesyklėlių ir dabar lesiname paukštelius. Apie savo gerus darbus kalbamės gamtos pažinimo pamokų metu ir džiaugiamės, kad galime padėti mažiesiems giesmininkams.

Štai ką pasakoja Ignas iš 5b klasės: „Lauke pūtė žvarbus vėjas. Už lango pastogėje tupėjo sušalusi zylutė. Mums pagailo vargšelės. Šaldytuve suradome lašinukų ir pakabinome ant virvutės. Kasdien stebėjome, kaip prie lašinių atskrenda zylės. Kiekvieną dieną jų susirinkdavo vis daugiau. Vieną dieną suskaičiavome net dešimt zylučių. Jos netilpo prie vieno lašinių gabalėlio, todėl pakabinome dar du.“

„Aš turiu lesyklėlę, – džiaugiasi Jurgita iš 5a klasės. – Ji pakankamai talpi, joje telpa penki žvirbliai ar penkios zylutės. Kiekvieną dieną paukšteliai atskrenda palesti. Aš jiems įberiu į lesyklėlę duonos trupinių ar kokių nors kruopų. Taip paukšteliams padedu išgyventi šaltą ir speiguotą dieną.“

Aušrinė iš 5b klasės pasakoja: „Šaltą žiemos dieną paukščiukai atskrenda į mano lesyklėlę. Čia mažyliai gali paragauti sorų, miežinių ar avižinių kruopų, sviesto. Atskrenda mažųjų zylučių, išdykėlių žvirblių. Mano lesyklėlėje paukšteliams tikrai patinka. Smagu pažiūrėti, kaip jie lesa. O svarbiausia, kad aš padedu paukščiukams iškęsti žiemą. Tai geras darbas…“

Tokių pasakojimų būtų galima parašyti išties daug, nes daug penktokų padeda paukšteliams įveikti alkį ir šaltį. Manome, kad tokią gražią, tačiau šaltą ir žvarbią žiemą neliks abejingi paukšteliams bei žvėreliams ir kiti vaikai.

Milda DOMANTAITĖ

Vilkaviškio Salomėjos Nėries
pagrindinės mokyklos

5a klasės mokinė

Smagu, kad tiek suaugusieji, tiek vaikai globoja gamtą, rūpinasi paukščiais.

Tačiau reikėtų žinoti, jog paukščių globa nėra vienkartinis grūdų pabėrimas lesyklėlėje. Pasak gamtininkų, lesykla – tai lyg įžadai sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Pripratę prie žmonių teikiamos pagalbos, jie jos tikėsis visada. Negalime jų apvilti. Tačiau kiek džiaugsmo bus širdyse, kai paukšteliai savo skambiomis giesmėmis kartu su mumis sveikins atėjusį pavasarį.

O dabar – keletas patarimų, kuriuos verta prisiminti lesinant paukščius:

• Sparnuočių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus.

• Dauguma sparnuočių žiemą lesa skaldytus grūdus, kruopas, tačiau geriausia berti kuo įvairesnį jų mišinį, kuriame galėtų būti ir kanapių, saulėgrąžų, neapdorotų sorų grūdų. Jei nėra tokios galimybės, galima pagaminti batono ir nesūdytų riebalų mišinį, kurį paukščiai mėgsta kapoti.

• Pats didžiausias skanėstas paukščiams – saulėgrąžų sėklos, kurias lesa visi be išimties lesyklos lankytojai. Kai kurie gamtos mylėtojai kasmet augina dešimtis saulėgrąžų ir saugo neišlukštentus jų graižus. Pakabintas toks graižas tampa savotiška lesykla.