Atodangos

Prokurorų laimė

20 tūkst. litų kyšio paėmimu kaltinamo dabar jau buvusio sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko prokurorai teismo neprašo bausti realia laisvės atėmimo bausme. Išnagrinėję bylą valstybės kaltintojai siūlo skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėti trejiems metams. Sausio 21 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų sulaikyto sveikatos apsaugos viceministro kyšininkavimo bylą kaltintojai ištyrė ir atidavė teismui precedento neturinčia sparta – vos per dvi savaites. Jeigu prokurorų argumentai teismui pasirodys ne per daug atlaidūs, dar šią savaitę gėdingai aukšto valdininko karjerą baigęs pareigūnas gali būti paleistas iš belangės.

Teisėsaugininkai žiniasklaidai teigia, jog palyginti švelni bausmė „su maišeliu“ įkliuvusiam aukštam valdininkui siūloma esą dėl to, kad jis pinigus iš VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus ėmė siekdamas gerovės ne sau, o Liberalų ir centro partijai. Tiksliau – partijos Šilutės skyriui, kurio vicepirmininkas pats ir yra. Be to, jis visiškai pripažįstąs savo kaltę. Toks kaltinamasis – tiesiog laimė prokurorams, kurie šiuo konkrečiu atveju kyšio gavimą ne į asmeninę, o partijos kišenę laiko esminiu skirtumu.

Tuo tarpu esmingų skirtumų galima įžvelgti kitur. Gal ką nors būsiu praleidęs, tačiau iki šiol nieko negirdėjau apie kratas Liberalų ir centro sąjungos centrinėje ar jos skyrių būstinėse. Nemačiau efektingų „kaukių šou“, kurių metu pareigūnai šokdintų ten dirbančias moterėles ir konfiskuotų partiniame balanse esančių kompiuterių kietuosius diskus su naudinga bylos tyrimui informacija. Arba seifus, kuriuose galėtų būti slepiami neužpajamuoti grynieji pinigai. Juoba kad prieš šešerius metus Artūro Zuoko vadovauta partija jau buvo įsivėlusi į bendrovės „Rubikon“ „juodosios buhalterijos“ skandalą. Dabar – dveji metai lygtinai įkliuvusiam liberalcentristui yra kartu ir indulgencija visai partijai.

O dar tai yra svarbus politinis signalas Europos Parlamento Teisės reikalų komitetui (EP TRK), kaip tik šiuo metu nagrinėjančiam Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo dilemą. Beje, mūsų prokurorams prašant. Tiesa, dėl kito ikiteisminio tyrimo, kuriame kaip tik ir buvo mano pirmiau minėti efektingi „kaukių vakarėliai“. Skirtumas tik tas, kad vyko jie beveik prieš ketverius metus ir kitos – Darbo partijos – štabe. Ar šie skirtumai gali padaryti esminį įspūdį EP TRK nariams, kad Lietuvoje sankcijos bei teisinis persekiojimas skirtingoms partijoms taikomi nevienodai? Galbūt. Ne taip ir svarbu, kad V. Uspaskicho vadovaujamai partijai inkriminuojamo nusikaltimo teisinė Baudžiamojo kodekso eilutė yra kitame puslapyje.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas savo dienoraštyje taikliai siūlo stebintiems A. Skiko teismo procesą būtinai prisiminti, jog politinio pasitikėjimo (ir, matyt, ne tik) pareigas valstybės tarnyboje užimantys partijų atstovai „dega“ ne pirmą kartą. R. Ozolas primena prieš keletą metų dėl panašių veiksmų iš politikos priverstus pasitraukti Vytenį Andriukaitį, Arvydą Vidžiūną ir ragina nuodugniai ištirti, sau ar partijai pinigų iš viešosios įstaigos vadovo reikalavo buvęs sveikatos apsaugos viceministras.

Buvęs sveikatos apsaugos viceministras A. Skikas turėtų melstis už savo šalį jau vien dėl to, kad čia nėra precedento teisės tradicijos. O prokurorus garbinti už tai, kad per 12 metų jie už rankos su vokais ar maišais pinigų sulaikytiems politikams tapo kur kas atlaidesni. Be to, nepamiršti dėkoti visuomenės opinijai bei žiniasklaidai, kad dabar jų dienotvarkėje yra kitas žaisliukas – pedofilijos byla.

Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas