Eglė MIČIULIENĖ
Tvenkinius bei ežerus padengęs storas ir dar sniego patalais užklotas ledo sluoksnis kelia pavojų žuvims.
Per ledo ir sniego dangą iki vandens augalų neprasiskverbia fotosintezei reikalingi saulės spinduliai – dėl to augalai negali gaminti deguonies, o jam sumažėjus iki tam tikros ribos žuvys pradeda dusti.
Didesniuose ir giliuose ežeruose, kur yra šaltinių ir suteka upeliai, žuvys yra saugios. Didžiausias pavojus kyla sekliuose žolėtuose tvenkiniuose. Mat negaudami deguonies vandens augalai ima pūti ir dar labiau naikina likusį deguonį.
Vandens telkinių savininkai, norėdami išsaugoti žuvis, ieško įvairiausių metodų: valo sniegą, kerta eketes, į vandenį pumpuoja orą. Mažesniuose privačiuose tvenkinukuose savininkai įsigudrina naudoti netgi dideliems akvariumams skirtus aeratorius.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Edvinas Bielskus teigė, jog deguonies kiekis Vilkaviškio rajono vandens telkiniuose nuolat matuojamas.
Pavyzdžiui, Alvito ežere prieš keletą dienų buvo 4–5 mg/l deguonies, nes plaunant uodų lervas ten iškirsta daugybė ekečių. Taigi pavojaus žuvims kol kas nėra.
Podvarko ežere deguonies kiekis šią savaitę nebuvo kritinis, bet kur kas mažesnis negu Alvite: skirtingose ežero vietose siekė 1,85–1,64 mg/l.
Tačiau yra ir tokių tvenkinių, kuriuose deguonies riba buvo jau labai žema.
Pavyzdžiui, Sausininkų k. (Bartninkų sen.) ežerėlyje jo buvo tik 0,8 mg/l, o Bardauskų kaimo tvenkinyje – tik 0,6 mg/l. Daugumai žuvų tai – jau kritinė riba.
Remiantis sinoptikų prognozėmis, artimiausiu metu šalčiai atlėgs. O šylant orui polediniams gyventojams kyla dar didesnis pavojus. Per atodrėkį ledo paviršius pasidengia baltu sluoksniu, sniegas virsta kieta pluta, pro kurią saulės spinduliai prasimuša dar sunkiau, ir deguonies vandenyje staigiai mažėja.
Įvairioms žuvims išgyventi reikia skirtingo deguonies kiekio. Ichtiologų teigimu, kritinės ribos yra tokios: lynui ~ 0,3 mg/l, karosui ~ 0,05 mg/l, lydekai ~ 0,7 mg/l, karpiui ~ 0,5 mg/l. Vandenyje esant mažesniam deguonies kiekiui, žuvys paprastai žūsta. Tačiau daug priklauso ir nuo žuvų aktyvumo, ir nuo laiko tarpo, kurį jos praleidžia gyvendamos kritinėmis sąlygomis. Tad normaliai peržiemoti lydekoms reikėtų ne mažiau kaip 1,5–2 mg/l, likusioms žuvims ~1 mg/l deguonies.
Pasak E. Bielskaus, daugumos vandens plotų savininkai ir nuomininkai imasi priemonių, kad deguonies badas neišmarintų žuvų. Kai kurie ypač aktyviai skambina aplinkosaugininkams ir prašo atvykti išmatuoti deguonies kiekį vandenyje.
Kaip teigė inspektorius, pati pirma ir didžiausia pagalba – nieko nelaukiant valyti sniegą bei kirsti eketes.
Didelių vandens telkinių, tokių kaip Podvarko ežeras, viso ploto nuvalyti neįmanoma, tačiau galima ant ledo stumdant sniegą padaryti bent takus – tiek užteks, kad iki vandens augalų prasiskverbtų saulės šviesa.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.