Svetimomis ašaromis patikėjusi moteris gali netekti namų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškietė Danutė dabar keikia dieną, kai užjautė ašarojančią pažįstamą. Per svetimą bėdą solidaus amžiaus moteris gali likti be namų.

Prašė padėti

Septyniasdešimt septintuosius einanti Danutė gerai prisimena savo nuostabą, kai beveik prieš porą metų gatvėje ją užkalbino buvusi bendradarbė. Seniai matytą moterį vilkaviškietė ne iš karto atpažino. Tačiau kai įsišnekėjo, prisiminė jaunystės laikus ir darbą viename iš Marijampolės fabrikų, netruko artimiau susidraugauti. Senų laikų pažįstama Danutę supažindino su kauniečiu sūnumi Ričardu, kurį vilkaviškietė buvo mačiusi tik mažą. Anot Danutės, draugystė su buvusia bendradarbe truko tris savaites.

Kai moterys įsišnekėjo, paaiškėjo, kad kaunietis Ričardas turi daug nemalonumų. Jaunas vyras už užstatą buvo paleistas iš areštinės ir laukė teismo. Danutei jo motina pasakojo, kad Ričardas buvo „prisidirbęs“ su narkotikais, bet jį išgelbėti galėtų patyręs advokatas, neva žinąs, kiek ir kam reikia „duoti“. Tačiau tam reikia pinigų, kurių nei draugė, nei jos sūnus neturį.

Ričardo motina ašarojo, kad gavęs pasiskolinti reikiamus 30 tūkst. litų sūnus po kelių mėnesių juos grąžintų, nes turi neblogą darbą, taip pat draugų, kurie pagelbės, kai tik galės. Bet pasiskolinti iš banko, firmos ar privataus asmens Ričardas galėtų tik tuo atveju, jei kas nors už jį laiduotų savo turtu.

Pasirašė dokumentus

Kaip dabar įtaria Danutė, Ričardas ir jo motina sandorį buvo apgalvoję iš anksto ir tik ieškojo patiklios aukos. Kaunietis su Danute elgėsi labai pagarbiai, žadėjo ja pasirūpinti, jei ištiktų bėda ar užkluptų liga, vaidino geraširdį ir paslaugų. Tik vėliau moteris sužinojo, kad Ričardas jau ne pirmą kartą buvo patekęs į teisėsaugininkų akiratį. Jaunas vyras jau buvo teistas už prekybą narkotikais, tad išvengti laisvės atėmimo bausmės vargiai galėjo tikėtis.

Sutikusi pasirašyti laidavimo raštą Danutė net nesuvokė, kuo ji rizikuoja. Drauge su Ričardu ir jo motina vilkaviškietė nuvyko pas notarą, surašė dokumentus. Jais patvirtino, kad už Ričardo iš vienos Kauno bendrovės pasiskolintus 30 tūkst. litų ji laiduoja savo butu. Visi dokumentai liko pas skolininką ir skolintojus, tad Danutė net gerai nežinojo, ką ji įsipareigojusi daryti ir per kiek laiko Ričardas privaląs grąžinti skolą. Apie tai, jog negrąžinus skolos gali netekti buto, Danutė net nepagalvojo.

Moteris įtaria, kad jai į kavą sandorio iniciatoriai galėjo įberti kvaišalų, mat prieš vykdami pas notarą buvo užsukę į Ričardo namus pasivaišinti. Dėl savo nesuvokimo, ką daranti, moteris kaltina ir patirtą galvos traumą, dėl kurios tekę ilgai gydytis, vartoti medikamentus. Jos pasekmes Danutė jaučianti ir dabar.

Butą areštavo

Kai buvo pasirašyti dokumentai, Danutės draugystė su buvusia bendradarbe baigėsi. Pastaroji dabar net gatvėje sutikusi nebenori sveikintis ir kalbėtis. Juo labiau prisiminti, kad jos sūnus kažkam skolingas.

Jaunas vyras, dar ilgai „būręs“, kiek kuriam prokurorui ar teisėjui reikia „duoti“, netrukus sėdo į kalėjimą. Danutė sužinojo, kad Ričardas pinigų buvo prisiskolinęs ir iš savo darbovietės. Juk reikėjo sumokėti 12 tūkst. litų užstatą, kad teismo galėtų laukti laisvėje, o ne areštinėje.

Suėjus skolos terminui, į Danutę kreipėsi pinigus Ričardui skolinusi bendrovė. Jos savininkai reikalavo kuo greičiau grąžinti pinigus ir grasino juos išskaičiuoti iš moters pensijos. Išsigandusi, kad neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, pensininkė pati norėjo parduoti butą, sugrąžinti skolą ir išsinuomoti kokį nors kitą gyvenamąjį plotą. Tačiau galimi pirkėjai tik pagūžčiodavo pečiais: nors butas patiko, netenkino bendrabučio aplinka bei kaimynai.

Prieš porą savaičių Danutė gavo antstolio raštą, kad jos butas areštuotas ir bus parduotas iš varžytynių, jei ji nesumokėsianti skolos. Moterį apėmė panika, ką daryti. Tris sūnus palaidojusi moteris nerimauja, kad senatvėje neteks savo kampo. Juo labiau kad niekam nieko blogo nepadarė, jokių pinigų neiššvaistė ir iš nieko nesiskolino.

Ji kreipėsi į rajono apylinkės prokuratūrą prašydama ištirti, ar dokumentus ją prikalbinusių pasirašyti žmonių veiksmuose nebuvo sukčiavimo požymių.