Už šilumą brangiai mokantys paežeriečiai kaltina melioratorius

Eglė KVIESULAITIENĖ

Paežerių gyvenvietėje esančio daugiabučio gyventojus kas mėnesį šokiruoja už šildymą gaunamos sąskaitos. Dėl susidariusios padėties gyventojai kaltina likimo valiai namą palikusius melioratorius.

Vienas brangiausių

Devintuoju numeriu pažymėtas namas Paežeriuose, anksčiau vadintuose MSV gyvenviete, dabar garsėja šilumos kainomis. Sausio mėnesį jo gyventojai už savo butų 1 kv. metro šildymą mokėjo daugiau nei 12 litų. Nors, pasak šilumos tiekėjų, rajone yra ir dar daugiau šiluminę energiją „ryjančių“ namų, šis rikiuojasi tarp „lyderių“.

Liūdniausia, kad jo gyventojai atsidūrė padėtyje be išeities. Jie negali tikėtis sutaupyti renovuodami namą, nes daugiau nei trečdalis patalpų priklauso ne privatiems asmenims, o bendrovei. Pastaroji patalpų ne tik nebenaudoja, bet netgi nešildo.

Korespondentų nekantraudamos laukė kelios namo gyventojos, kurios sakė jau nebežinančios, kur kreiptis, nes apvaikščiojo visas institucijas. Tačiau visi gali tik pagūžčioti pečiais.

Šildėsi elektra

Minėtas namas nuo senų laikų buvo žinomas kaip Melioracijos statybos valdybos pastatas. Pirmame jo aukšte buvo įsikūrusi įmonės kontora, o antrame ir trečiame įrengti bendrabučio tipo kambariai ir butai, kuriuose gyveno šios organizacijos darbuotojai.

Keičiantis laikams, gyventojai butus privatizavo, o valdiška įmonė tapo UAB „Mevilsta“. Bendrovės valdžia netruko apskaičiuoti, kad centralizuotas nemažų patalpų šildymas sename name gan brangiai atsieina, tad nutarta jo atsisakyti ir pasistatyti elektrinius šildytuvus. Netrukus pirmame namo aukšte buvo nupjauti centrinio šildymo radiatoriai, tad paslauga naudojosi tik antrame ir trečiame aukštuose įsikūrę gyventojai.

Pasak trečiame aukšte gyvenančios Aldonos Rudvalienės, jau tada šildymas šiek tiek pabrango. Tačiau kainos dar nebuvo pasiekusios tokio lygio, todėl gyventojai netriukšmavo.

Siurbia šilumą

Tačiau prieš kurį laiką UAB „Mevilsta“ iš patalpų išsikraustė ir visas pirmas aukštas liko nešildomas. Anot namo gyventojų, nors radiatoriai ir nupjaustyti, vamzdynai, kuriais šiluma keliauja į kitus aukštus, likę. Už jų skleidžiamą šilumą tenka sumokėti ne kam kitam, o viršutiniuose aukštuose įsikūrusiems namo gyventojams. Be to, įšalusios patalpos „siurbia“ šilumą iš antrojo aukšto gyventojų butų, todėl juose daug vėsiau nei trečiajame aukšte.

Beveik 700 litų vien už 56 kv. metrų buto šildymą praėjusį mėnesį mokėjusi A. Rudvalienė stebėjosi, kad gretimame name už tokios pačios kvadratūros buto šildymą gyventojai mokėjo apie 400 litų. Moteris kalbėjo, jog dėl šilumos skųstis negalinti – kambariuose temperatūra normali. Ji sutiktų, kad būtų galima pataupyti ir šilumą sumažinti, tačiau tuomet antrajame namo aukšte būtų visiškai šalta. Ten gyvenančios jaunos šeimos su mažais vaikais jau ir taip skundėsi, jog šaltesnėmis dienomis kambariuose temperatūra siekia vos 14 laipsnių. Tačiau jiems tenka mokėti lygiai tokią pačią kainą, kaip ir tiems, kurių butuose šilta. Žmonės ne kartą kreipėsi į šilumos tiekėjus, prašydami butuose įrengti atskirus skaitiklius. Bet tai padaryti būtų įmanoma tik renovavus visą šildymo sistemą.

Lubų neapšiltino

Iš minimalių algų gyvenantys žmonės, pensininkai, kitos mažas pajamas gaunančios šeimos nebeišmano, kaip išsimokėti vien už šildymą. O juk pinigų reikia ir maistui, vaistams, kitoms komunalinėms paslaugoms.

Namo gyventojai įsitikinę, kad bent dalį išlaidų turėtų dengti UAB „Mevilsta“. Juk dėl jos kaltės gyventojai atsidūrė tokioje nepavydėtinoje situacijoje.

– Labai keista, kad iš bendrovės, panorusios atsijungti šildymą, niekas nereikalavo nei lubas izoliuoti, nei sienas, – stebėjosi per 300 litų už vieno kambario butuko šildymą mokėjusi Valerija Čepokienė. – Jei daugiaaukštyje kas nors pageidauja atsijungti nuo centralizuoto šildymo, tai „Litesko“ tokias sąlygas pastato, kad greitai noras praeina.

Neseniai iš nuomotų pastatų antrame namo aukšte išsikėlė biblioteka. Gyventojai jau girdėjo kalbų, jog ir tose patalpose ketinama nupjauti radiatorius, kad nereikėtų mokėti už šildymą. Žmonės nerimauja, ar po to kainos dar labiau nešoktelės.

Išbalansavo sistemą

UAB „Mevilsta“ vadovas Arvydas Jackūnas įsitikinęs, kad situacija per daug negalėjo pasikeisti. Juk bendrovė jau 15 metų atsisakiusi centralizuoto šildymo, o į kitus aukštus šilumą „nešantis“ vamzdis izoliuotas, tad šilumos į patalpas jis neskleidžia. Direktorius tvirtino, jog patalpos ir dabar minimaliai šildomos, kad jose nesikauptų drėgmė, tad su gyventojų kaltinimais sutikti nenorėtų.

Bendrovė minėtame pastate esančias patalpas ketina parduoti. Galbūt atsiradus naujam šeimininkui situacija pakryps į gerąją pusę.

UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis net neabejojo, kad daugiausia bėdos minėtame name pridarė būtent melioratoriai. Nupjovę vamzdžius, jie ne tik paliko neapšiltintas sienas ir lubas, bet dargi išbalansavo sistemą. Šilumos tiekėjai bandė spręsti problemas koreguodami vamzdynus, sudėjo nuorinimo čiaupus. Vis dėlto išbalansuotoje sistemoje sunku pasiekti, kad visų butų radiatoriai šiltų vienodai.

G. Tamulis nenorėjo prisiimti atsakomybės dėl gyventojų mestų kaltinimų už tai, kad melioratoriai atsijungė nuo centralizuoto šildymo, neįvykdę įstatymo keliamų reikalavimų. Mat tuomet, kai melioracijos bendrovė atsisakė centralizuoto šildymo ir pasistatė elektrinius radiatorius, nei UAB „Litesko“, nei tuo metu G. Tamulio vadovaujami Vilkaviškio šilumos tinklai nebuvo atsakingi už šilumos tiekimą minėtoje gyvenvietėje. Tuomet šilumos tiekimu kaimams rūpinosi UAB „Giedrių energetika“. Su šia įmone ir buvo derinamos sąlygos. Be to, ir įstatymų leidėjai atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sąlygas sukruto kurti tik vėliau, kai išlindo pirmieji tokios veiklos padariniai.