Ligą gali parodyti keli kraujo lašai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Išklausęs sunegalavusį pacientą gydytojas pirmiausia skiria kraujo tyrimą. Tad ką medikui atskleidžia kraujo tyrimas ir kokia informacija apie žmogaus sveikatą slypi keliuose kraujo lašeliuose?

Bijo mažiau

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančiai šeimos gydytojai Danguolei Almonaitienei ne kartą teko išgirsti pacientus guodžiantis, kad kraujas „blogas“, arba džiaugiantis, jog jis „geras“. Bet iš tiesų už šių vertinimų slypi labai daug informacijos.

Dažniausiai į medikus besikreipiančiam pacientui skiriamas bendras kraujo tyrimas. Jis kartą per metus kiekvienam pacientui gali būti atliekamas profilaktiškai. Šio tyrimo nuolat prireikia lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir tuomet, kai gydytojas nori išsiaiškinti paciento negalavimo priežastį.

Nors seniau pacientai buvo įpratę kraują imančiai laboratorijos darbuotojai atkišti pirštą, dabar suaugusiesiems kraujas imamas tik iš venos. Pastebėta, kad pacientai dūrio į veną bijo mažiau, o šio kraujo tyrimas yra tikslesnis.

Iš bendro kraujo tyrimo galima nustatyti mažakraujystę, į organizmą patekusią infekciją, alergiją, krešumo sutrikimus, lėtinių ligų dinamiką bei įvairias kraujo ligas. Dažniausiai šis tyrimas parodo bendrą paciento būklę, todėl turėtų būti vertinami ne atskiri parametrai, o bendras vaizdas.

Lemia ir būklė

Bendrame kraujo tyrime galima pamatyti eritrocitų skaičių, jų formą ir dydį bei nusėdimo greitį, hemoglobino kiekį eritrocituose, hematokritą (kraujo plazmos santykį su bendru kraujo ląstelių kiekiu), leukocitų skaičių bei jų formų kiekį, trombocitų skaičių. Pacientai, kuriems kraujo tyrimai skiriami dažniau, paprastai patys sugeba suprasti, ar jų kraujo parametrai atitinka normas.

Bendras eritrocitų skaičius reiškia bendrą hemoglobiną turinčių ir deguonį pernešančių ląstelių kiekį litre. Eritrocitai sudaro didžiausią kraujo ląstelių dalį. Jų kiekio ir kokybės pokyčiai leidžia įtarti mažakraujystę, skysčių balanso, kraujo gamybos sutrikimus. Taip pat eritrocitai nulemia žmogaus kraujo grupę ir rezus faktorių. Tačiau jų kiekį gali lemti ne tik liga, bet ir fiziologinė žmogaus būklė. Pavyzdžiui, eritrocitų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, taip pat aukštai kalnuose. Grįžęs iš kelionės po kalnus pacientas turėtų įspėti savo gydytoją, mat kraujo tyrimas gali neatspindėti tikrosios paciento būklės.

Eritrocitų nusėdimo greitis – tai eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Eritrocitų nusėdimas priklauso ir nuo pačių eritrocitų, ir nuo plazmos savybių. Padidėjęs nusėdimo greitis rodo, kad pacientas gali sirgti infekcine liga ar jo organizme slypi uždegimo sukėlėjas. Bet greitis padidėja ir sunkiai fiziškai dirbant. Kai nusėdimo greičio tyrimas medikui kelia įtarimų, skiriami papildomi biocheminiai kraujo tyrimai.

Rūpi leukocitai

Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis – hemoglobinas. Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą. Vertinant kraujo deguonies išnešiojimo galimybes, taip pat svarbus hematokrito kiekis. Jei nukrenta hemoglobino lygis ir hematokrito kiekis, diagnozuojama mažakraujystė.

Pagrindinė trombocitų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Organizmas turi labai ribotą kraujo plokštelių kiekį, todėl jų resursai gali greitai išsekti. Jei trombocitų koncentracija maža, paprastai pacientui negalima atlikti kraujo perpylimo. Maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o didelė gali sukelti trombozę. Trombocitų kiekio pokyčiai gali rodyti ir šalutinį vaistų poveikį, piktybinius navikus ar net alkoholizmą.

Bene dažniausiai pacientai šeimos gydytojos teiraujasi apie leukocitų skaičių kraujyje. Mat jų bendras kiekis kitaip dar vadinamas imuninių kraujo ląstelių kiekiu. Pagal jų skaičiaus pokyčius vertinamas uždegimas, taip pat infekcijos kilmė (virusinė ar bakterinė), onkologinės kraujo ligos, autoimuninės ligos, alergijos.

Nors padidėjęs leukocitų skaičius rodo organizme esantį uždegimo procesą, tačiau sergant, pavyzdžiui, gripu, leukocitų sumažėja. Vyresni žmonės itin seka leukocitų skaičių savo kraujyje, mat jis signalizuoja apie kraujo ligas. Todėl labai svarbu į šį rodiklį laiku atkreipti dėmesį.

Tyrimui reikia pasiruošti

Gydytoja D. Almonaitienė įspėja, jog kraujo tyrimas negali būti atliekamas kada panorėjus. Jam būtina pasiruošti. Todėl pacientai be reikalo piktinasi, kad šeimos gydytojas tyrimą paskiria po dienos ar kelių. Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs bent 3 valandas (galima gerti tik vandenį). Likus 1–2 dienoms iki tyrimo patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio, valandą iki tyrimo nerūkyti. Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl kraujo tyrimą patartina atlikti iki 10–11 val. ryto. Prieš tai rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso, o prieš pat tyrimą bent 10–15 min. pailsėti, nusiraminti. Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.

Gydymo įstaigų, tarp jų – ir poliklinikos, laboratorijos atlieka ir biocheminius kraujo tyrimus. Tiriamas gliukozės kiekis kraujyje bei atliekamas jos tolerancijos mėginys, kai įtariamas diabetas, taip pat cholesterolio, natrio, kalio kiekiai kraujyje, įtariant širdies ligas ar dėl kitų sveikatos sutrikimų. Šie tyrimai, gydytojui paskyrus, taip pat atliekami nemokamai.

Laboratorijose atliekama ir daugiau kraujo tyrimų, kurie yra mokami. Ypač populiarūs skydliaukės hormonų, prostatos specifinio antigeno, vėžio žymenų, širdies nepakankamumą parodantys tyrimai ir kt. Savo sveikata itin besirūpinantys pacientai nori žinoti, ar jų organizmo nealina kokia liga, ar netrūksta geležies, kalcio arba kitų mikroelementų, todėl į laboratoriją kreipiasi savarankiškai.