Nuomonės dėl tiesioginių merų rinkimų išsiskyrė

Artėjant savivaldos rinkimams pradedama vis garsiau kalbėti apie tiesioginius merų rinkimus. Nors apie tai politikai šneka jau apie dešimt metų, tačiau konkrečių darbų imtis neskuba.

Kol kas taip ir neaišku, ar kitąmet, vasario mėnesį, vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų metu merą žmonės jau rinks tiesiogiai, ar liks galioti senoji, t. y. dabartinė, tvarka, kai Savivaldybės vadovą išrenka rinkimus laimėjusių partijų atstovai, patekę į rajono Tarybą.

Seimas kartą jau balsavo už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Tačiau Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Antrąjį balsavimą politikai vis atidėlioja, nes nesutaria dėl numatomų merų galių. Vieni parlamentarai įsitikinę, kad meras turėtų būti atstovaujamosios valdžios atstovas, o kiti – kad vykdomosios.

Šalies Prezidentė D. Grybauskaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasisako už pirmąją alternatyvą, t. y. už tai, kad meras būtų žmonių išrinkta politinė savivaldos figūra su administracinėmis teisėmis ir savotiškai išplėsta vykdomąja valdžia.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomone, meras turėtų būti vykdomosios valdžios atstovas. Šis postas iš esmės atitiktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas, o Taryba rinktų savo pirmininką. Pastarąjį siūlymą aštriai kritikuoja Lietuvos savivaldybių asociacija, tvirtindama, kad toks modelis įtvirtintų savivaldybėse dvivaldystę ir politines rietenas. Panašios pozicijos šiuo klausimu laikosi ir mūsų rajono Savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas.

– Nesutinku su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto noru merą paversti administracijos direktoriumi, kuris nieko nespręstų, negalėtų turėti įtakos strateginiams rajono klausimams, investiciniams projektams, biudžetui, nes visus šiuos klausimus svarstytų rajono Savivaldybės taryba, kuriai meras net nepriklausytų. Tai reikštų, kad Tarybos pirmininkas nieko neveiktų, už nieką neatsakytų, tik skaitytų laikraščius ir nurodinėtų žmonių tiesiogiai išrinktam merui, ką jis turi daryti. Ar tai normalu? – klausimu į klausimą atsakė A. Bagušinskas.

Mero nuomone, taip tikriausiai tik norima sužlugdyti pačią tiesioginių merų rinkimų idėją, apgauti žmones. A. Bagušinskas įsitikinęs, kad meras turėtų būti ne ūkvedys, o politikas, kuris vadovautų ir Savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos institucijos, tarp jų – ir administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras ir nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka Tarybos nariai.

Kurį kelią pasirinks Seimo nariai, pagaliau – ar apskritai patvirtins Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus, turėtų paaiškėti jau šioje pavasario sesijoje. Tuo labiau jog ir šalies Prezidentė D. Grybauskaitė spaudžia politikus kuo greičiau apsispręsti, kad jau per artimiausius savivaldybių tarybų rinkimus 2011 metais merai būtų renkami tiesiogiai.

Rengiamų dokumentų projektuose numatyta, jog kandidatūras į merus gali kelti ne tik partijos. Į šį postą galėtų pretenduoti ir savivaldybės gyventojas, iškėlęs savo kandidatūrą. Save išsikėlusieji gyventojai taip pat galėtų kandidatuoti ir į savivaldybių tarybas.

Kaip ir savivaldybių tarybos, meras būtų renkamas 4 metams.

„Santakos“ inf.