Šulinių tyrimų projektas pripažintas geriausiu Europoje

Eglė MIČIULIENĖ

Gamtininkų nepastebi

Praėjusią savaitę Marijampolėje vyko konferencija, kurios metu pranešta gera naujiena: dešimt metų vykdytas Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stoties (GTEŠS) projektas „Marijampolės apskrities šachtinių šulinių savanoriškasis monitoringas“ antrajame vaikų sveikatos ir aplinkos geros praktikos konkurse, vandens ir higienos srityje, buvo pripažintas geriausiu Europoje.

Konferencijoje dalyvavo GTEŠS darbuotojai, apskrities biologijos mokytojai, Marijampolės savivaldybės atstovai, Tarybos nariai.

Kai kurie iš valdžios atstovų prisipažino, jog Marijampolės savivaldybės salėje nuolat mato pagerbiamus sportininkus, kitų sričių atstovus. Tačiau gamtininkų, kurie kuria Marijampolės botanikos sodą, dirba minimaliomis lėšomis ir dalyvauja pasaulinio lygio konferencijose, garsina Lietuvos bei Marijampolės vardą pasaulyje, čia anksčiau nėra matę.

Gaila, kad dauguma valdininkų iki šiol nėra net apsilankę vienintelėje visoje apskrityje veikiančioje tokioje stotyje.

Dėmesys – vaikų
sveikatai

GTEŠS direktoriui dr. Arūnui Balsevičiui Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono apdovanojimas buvo įteiktas kovo 10–12 d. Parmoje (Italija) vykusioje 5-ojoje Ministrų konferencijoje aplinkos ir sveikatos tema.

Šiemet konferencijos tema buvo „Daugiau nei bet kada vaikų sveikatai gresia pavojus nuo kintančios aplinkos“. Kalbėta apie sveikatos rizikos veiksnius – netinkamą vandenį, prastą higieną, fizinės veiklos trūkumą, oro taršą, pavojingų cheminių medžiagų naudojimą buityje.

Aštuoni laimėję projektai gavo Europos vaikų aplinkos ir sveikatos plano apdovanojimus, kurie teikiami kas penkeri metai. Be lietuvių, nugalėtojais tapo Belgijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Armėnijos, Tadžikistano ir du Rusijos atstovai.

Apdovanojimus – 1000 eurų čekį ir diplomą – įteikė įvairių PSO Europos regiono šalių sveikatos ar aplinkos apsaugos ministrai.

Skiria mažai lėšų

Kiekvieno laimėjusio projekto rengėjai pademonstravo, kaip galima pasiekti aukštų rezultatų taikant nebrangias technologijas, kuriomis gali naudotis vietos bendruomenės.

Konferencijoje išsakyta mintis, jog daugelis Europos regiono šalių skiria mažai lėšų vaikų sveikatai gerinti. Sveikatos sutrikdymai vaikystėje gali atsiliepti visą gyvenimą. Projektai parodė, kaip vietos iniciatyvos gali padėti pagerinti vaikų sveikatą, ypač mokyklose ir vaikų darželiuose.

Konferencijos dalyviams buvo išdalytas leidinys apie visus laimėjusius projektus. Šiame leidinyje pirmieji aprašyti mūsų apskrities projekto dalyviai. Smagu, jog straipsnio iliustracijai pasirinkta fotografija, kurioje įamžintos šulinių monitoringe dalyvavusios Pilviškių „Santakos“ gimnazijos moksleivės.

Vanduo pagerėjo

GTEŠS direktorius A. Balsevičius trumpai priminė, kaip vyko projektas. Pasak jo, šulinių vanduo, kurį kaimo vietovėse daugelis žmonių vartoja maistui gaminti, dažnai būna užterštas nitratais ir nitritais. Todėl prieš dvylika metų, 1998-aisiais, buvo pradėtas Marijampolės savivaldybės (vėliau – ir kitų Marijampolės apskrities savivaldybių) šachtinių šulinių vandens kokybės tyrimas – monitoringas. Kad būtų pasiekta geresnių rezultatų, į veiklą įtraukti vietos gyventojai, monitoringas organizuotas savanorystės principu.

Vietovėse, kur buvo tiriami šuliniai, suburtos savanorių mokinių ir mokytojų grupės. Jos atliko tyrimus ir informavo šulinių savininkus apie vandens kokybę, aiškino apie pavojingą užteršto vandens poveikį sveikatai.

Džiugu, jog po devynerių metų nustatyta, kad šulinių vandens kokybė pastebimai pagerėjo. Tai, be abejo, yra vietos bendruomenės ekologinio švietimo rezultatas.

Taigi projektas ne tik pagerino kaimo vaikų aplinką ir sveikatą, bet ir suteikė jiems galimybę dalyvauti savanoriškoje veikloje, atlikti tyrimus, šviesti bendruomenes ir, svarbiausia, pamatyti savo veiklos rezultatus.

Pilviškiečiai – aktyviausi

Savanoriškame vandens tyrimų monitoringe dalyvauja 37 Marijampolės apskrities mokyklos beveik iš visų savivaldybių (išskyrus Šakių rajono savivaldybę).

Šulinių tyrimai atliekami kiekvienoje gyvenvietėje kas treji metai. Kasmet vyksta savanorių mokymai, organizuojama metinė konferencija, geriausios savanorių grupės skatinamos.

Aktyviausiai, pasak A. Balsevičiaus, į projektą įsitraukė Vilkaviškio rajono mokyklos, ypač – pilviškiečiai, kuriems vadovauja biologijos mokytoja Daiva Paškauskienė. „Jų darbai konferencijose būdavo pripažįstami kaip vieni stipriausių ir geriausių“, – Pilviškių „Santakos“ gimnazijos moksleivius gyrė GTEŠS stoties direktorius.

Marijampolėje vykusioje konferencijoje kartu su kitomis kolegėmis dalyvavusi mokytoja D. Paškauskienė sakė, jog projektas – tikrai labai svarbus ir vaikams, ir visuomenei. Mat patys išsitirti šulinio vandenį dauguma kaimo gyventojų neturi galimybės ir lėšų.

Tyrime dalyvavusios moksleivės dirbo rimtai ir atsakingai. Jos ne tik darė tyrimus, bet ir vaikščiojo pas gyventojus, aiškino, ką reikėtų daryti, kad pagerėtų šulinio vandens kokybė. „Žmonės netgi ateidavo su saldainiais ar stiklainiu medaus, nes jautėsi dėkingi vaikams už padarytą darbą“, – šypsojosi pedagogė.

Nors tyrimai – labai reikalingi, o lėšų išleista minimaliai, mokytoja apgailestavo, jog daugiau su moksleiviais monitoringe dalyvauti greičiausiai negalės, nes tam nebesiruošiama skirti lėšų.