Sertifikuotą sėklą ūkininkams pirkti per brangu

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Jau antri metai ūkininkams nekompensuojamas sertifikuotos sėklos įsigijimas. Girdisi nerimo gaidų, kad šalies ūkininkai, taupydami ir nepirkdami kokybiškos sėklos, praranda dalį derliaus.

Vilkaviškio savivaldybės patalpose dirbanti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Sėklų skyriaus Kauno poskyrio specialistė Alė Šarkauskienė atestuoja Vilkaviškio rajono, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Šakių ir Kalvarijos savivaldybių sėklos tiekėjus.

Pasak specialistės, Vilkaviškio rajone yra auginančiųjų sertifikuotą sėklą – tai ūkininkai Julius Mickevičius, Moisejus Španjė, Rumokų bandymų stotis, tačiau perkančiųjų iš jų sėklą – vis mažiau. Daugiausia ūkininkai ją augina savo reikmėms.

Tiems, kuriems privaloma sėti sertifikuotą sėklą, pavyzdžiui, ekologinių ūkių savininkams, sertifikuotą sėklą dažniausiai tiekia tokie gigantai, kaip UAB „Dotnuvos projektai“. Jie platina Lietuvos žemdirbystės instituto bei garsių Vakarų Europos selekcijos ir sėklininkystės firmų sukurtas žemės ūkio augalų veisles, tad žemdirbiams gali pasiūlyti daugiau kaip šimto žemės ūkio augalų rūšių aukštos kokybės sėklų.

– Atestuoti pasėlius, sertifikuoti sėklą, ją pakuoti, žymėti yra nemažas darbas, – sakė A. Šarkauskienė. – Kiekviena procedūra kainuoja, tad ir sėkla pabrangsta dvigubai. Ūkininkai pasvarsto, ar verta tokiai sėklai išleisti pinigus. Dažniausiai jie linkę pataupyti.

Pagal sertifikuotos sėklos naudojimą lietuviai beviltiškai atsilieka nuo kitų šalių žemdirbių. Lietuvoje kasmet ja apsėjama tik 10–15 proc. pasėlių, o, pavyzdžiui, Danijoje – 90 proc. Europos Sąjungos vidurkis yra 60 proc.

Sėklos pasiūla mūsų šalyje paprastai visada būna didesnė negu paklausa – kitaip tariant, sėklos paruošiama daugiau, negu jos nuperkama. Pavyzdžiui, 2009 m. rudeninei sėjai žieminių kviečių nupirkta 8050 t, o buvo paruošta 10 672 t, žieminių rugių nupirkta 800 t, o paruošta 1000 t, žieminių kvietrugių – atitinkamai 1900 t ir 2100 t, žieminių miežių – 760 t ir 1110 t. Maksimalių pajėgumų sėklos gamintojai toli gražu neišnaudoja ir paruošia tokį jos kiekį, kokia yra paklausa rinkoje.

Šių metų pavasarinei sėjai paruošta vasarinių kviečių sėklų 4078 t, miežių – 9200 t, avižų – 1189 t, žirnių – 1258 t, pupų – 180 t, vikių – 66 t, siauralapių lubinų – 88 t, grikių –13 t, bulvių – 5700 t, daugiamečių žolių – 405 t.

Mokslininkų įrodyta, kad sėkla lemia 20 proc. derliaus. Remiantis specialistų apskaičiavimais, pasėjęs kokybišką sertifikuotą sėklą ir prikūlęs iš hektaro 6 t kviečių, ūkininkas gautų 1,2 t derliaus priedą, arba papildomus keturis su puse šimto litų. Vienam hektarui apsėti reikalingas sėklos kiekis kainuoja iki 200 Lt. Taigi, sėjant sertifikuotą sėklą, gautas derliaus priedas visiškai padengtų išlaidas ir duotų nemažai pelno. Lietuvoje javų pasėjama apie 1 mln. hektarų. Specialistai tikina, kad jei priedas dėl geresnės sėklos iš hektaro būtų bent 100 Lt, žemdirbiai papildomai uždirbtų 100 mln. Lt.

Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, sertifikuota sėkla yra viena pigiausių. Tačiau žemdirbiams ji vis vien atrodo per brangi. Kai kuriais atvejais ūkininkų netenkina ir sėklos kokybė.

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos Sėklų skyriaus duomenimis, šiuo metu šalyje yra 211 atestuotų sėklos tiekėjų. Vilkaviškio rajone praeitais metais jų buvo 9, šįmet liko tik 5.