Kanklių muzika susižavėjo nuo mažens

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusią savaitę Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklininkės iš respublikinio konkurso grįžo su diplomais.

Vilkaviškio muzikos mokyklos 3 klasės mokinė Kristina Drunytė ir ketvirtaklasė Margarita Kartavičiūtė su savo kanklių mokytojomis Raimonda Kurauskiene ir Daiva Veniene buvo išvykusios į Alytų, IV respublikinį kanklininkų konkursą „Etiudas ir pjesė“.

Šiame konkurse Vilkaviškio muzikos mokyklos kanklininkės dalyvavo pirmą kartą ir abi tapo laureatėmis.

Visoms grupėms (konkurso dalyviai buvo suskirstyti pagal klases) reikėjo pagroti po vieną privalomą etiudą ir vieną pjesę.

– Tai buvo gera idėja, nes per kelias minutes vaikas gali atsiskleisti. Etiudai buvo sudėtingi, norint juos pagroti reikia gerai valdyti kankles. O pjese galima labiau išreikšti savo dvasinį pasaulį. Atrodo, užlipi į sceną, kelios minutės – ir bėgi sau. O kiek darbo įdėta… – šypsojosi R. Kurauskienė.

Tarp kitų muzikantų, atvykusių iš Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės ir kitų miestų, vilkaviškietės pasirodė puikiai.

Smagu, jog autoritetinga komisija bei jos pirmininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Lina Naikelienė atkreipė dėmesį į mūsų Muzikos mokyklos moksleives, jas gyrė bei siūlė ateityje rinktis muzikos studijas.

– Smagu, jog mergaitės laimėjo šiame konkurse. Bet mes labiausiai džiaugiamės tuo, jog yra vaikų, kurie patys groja su džiaugsmu, – kalbėjo R. Kurauskienė. – Į konkursus vyksta tie, kurie yra ne tik gabūs, bet ir darbštūs bei labai nori dalyvauti. Juk ne veltui sakoma, kad galėti – reiškia norėti. Kai nori, įmanoma viskas.

O abi mergaitės darbštumu skųstis tikrai negali. Tiek Kristina, tiek Margarita šioje mokykloje praleidžia daugiau laiko nei jų bendraamžiai, nes groti kanklėmis mokosi papildomai. Jos yra patekusios į „Gabių vaikų“ programą, kurioje dalyvauja Vilkaviškio muzikos mokykla.

– Pamokų jos tikrai nepraleidinėja. Prieš konkursą Margarita čia beveik gyveno, kasdien pas mane ateidavo, – juokėsi D. Venienė.

Abi moksleivės groja ir Muzikos mokyklos ansambliuose.

Kodėl mergaitės pasirinko būtent kankles?

Margarita sakė, jog iš pradžių ketino rinktis smuiko specialybę. Tačiau prieš stodama į Muzikos mokyklą lankė konsultacijas ir suprato, kad nori groti kanklėmis.

O į Kristinos širdelę kanklių muzika „įkrito“ dar jai esant visai mažytei.

– Mūsų darželyje muzikos vadovė grojo kanklėmis. Man tai labai patiko ir mama pasiūlė lankyti Muzikos mokyklą, – pasakojo Kristina.

R. Kurauskienė sakė, jog yra labai gerai rengti bendrus muzikos projektus su darželinukais: mažyliai iš tiesų susidomi instrumentais ir vėliau ateina mokytis į Muzikos mokyklą. Kristina taip pat dalyvaudavo bendruose mokyklos ir darželio projektuose.

– Dar prisimenu, kaip smalsiai jos akelės žibėdavo, – sakė R. Kurauskienė.

– Ar tėvai namuose neprašo pagroti, kai ateina svečių? – klausiau mergaičių.

Abi mergaitės sutartinai sulinksėjo galvomis: prašo, ir labai dažnai.

Prašo ne tik namuose: mergaitės nuolat groja ir klasių, mokyklų renginiuose, skaitovų konkursuose, poezijos vakaruose. Nors liaudies instrumentai turi ribotas galimybes, bet, anot D. Venienės, kanklėmis galima pagroti viską. O švelni kanklių muzika tinka visur.

Žinoma, konkursams ir pasirodymams reikia daug ruoštis. Jaunosios kanklininkės nedrąsiai šypteli, jog kartais įtemptas darbas nuvargina, bet…

Norisi joms taip pat atsakyti su šypsena: nieko nepadarysi – toks jau tas gabių žmonių gyvenimas. Jų reikia visur ir visiems.