Prie sienos vyksta nelegali prekyba

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ne paslaptis, kad siena su Rusija jau kuris laikas maitina ne vieną bedarbį, invalidą ar šiaip prie menkos algos prisidurti panorusį rajono gyventoją. Pastaruoju metu pasienyje gimė naujas verslas – parduodamos vietos eilėje.

Uždarbis – neblogas

Nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba oficialiai pateikia duomenis, kad eilės pasienyje tai išauga, tai išvis išnyksta, kybartiečiai tvirtina, jog lengvųjų automobilių kolona yra nenutrūkstama jau pusmetį. Bet kuriuo paros metu prie sienos laukia nuo keliolikos iki keliasdešimties ar net šimto lengvųjų automobilių, kurių vairuotojai į užsienį vyksta pigesnių degalų, cigarečių, alkoholio, cukraus. Anapus sienos lietuviams netgi įsteigtos specialios parduotuvės, kuriose parduodamos tik „vežamos“ prekės.

Anot Rolando, sutikusio „Santakai“ atskleisti pasienio „verslo“ ypatumus, bet nenorėjusio viešinti pavardės, vienu reisu, nepažeidžiant leidžiamų gabenti prekių normų, galima uždirbti apie 100 litų. Žinoma, jei rizikuosi ir „įsimesi“ kelis blokus cigarečių, pelnas gali išaugti keliskart. Tačiau už kontrabandą įstatymas numato griežtas bausmes, todėl mūsų kalbintas vilkaviškietis teigė, kad jis su teisėsauga pyktis nelinkęs.

Vairuotojus reketuoja

Minėta suma Rolandui lieka atmetus „papildomus“ mokesčius, kuriuos paprastai tenka sumokėti Rusijos pasienyje. Vaikinas neslėpė, jog Rusijos pusėje lietuvius reketuoja vietiniai banditai. Eiles neva „reguliuojanti“ vietinių banditų grupė iš lietuvių reikalauja pinigų. Jeigu nori sieną kirsti be eilės, reketininkams turi sumokėti 500 rublių (apie 40 litų). Tačiau ir stovėdamas eilėje privalai atseikėti duoklę – 100 rublių. Jei atsisakai mokėti, banditai išdaužo langus, sulanksto kapotą, automobilį apmėto plytomis. Nors nei vietiniams, nei per sieną keliaujantiems lietuviams tai – ne paslaptis, su banditizmu pasienyje kovojama vangiai. Rolandui teko girdėti, kad kartą reketininkus buvo sulaikę OMON’o pareigūnai, tačiau greitai į senųjų banditų vietą stojo nauji.

Anksčiau Rusijos, kaip ir Lietuvos pusėje, eiles reguliavo vadinamojo terminalo darbuotojai. Tada eilėse laukiantys vairuotojai bent jau žinojo, už ką moka. Tačiau pastaruoju metu abiejose sienos pusėse rikiuojasi „gyva“ eilė.

Rolandas neabejoja, jog apie pasienyje egzistuojančią netvarką žino ir pasieniečiai, ir muitininkai, tačiau jie į eilės „reguliavimo“ reikalus nesikiša. Juolab kad ir patys kaimyninės šalies pareigūnai dažnai duoda suprasti, jog pasienio procedūros vyks greičiau, jeigu pamaloninsi keletu rublių. Pasak Rolando, Rusijos pasienyje dokumentų pildymo procedūros ir taip užtrunka gan ilgai. Tačiau jei muitininkai nutaria automobilį patikrinti detaliau, gali tekti pralaukti dar kelias valandas.

Įstatymas nenumato

Nors mūsų šalies pusėje reketininkų nėra, vietą eilėje taip pat įmanoma nusipirkti. Nenorėdamas kelias valandas gaišti lėtai slenkančioje eilėje, už 10 litų gali įsigyti vietą vos per kelis automobilius iki sienos. Ją paslaugiai užleis „eilės užėmimu“ besiverčiantis pilietis. Per dieną iš tokio „verslo“ galima uždirbti ne ką mažiau nei iš važiavimo per sieną. Beje, tokiam „verslui“ nereikia pirkti vizos, mokėti reketininkams, rizikuoti pardavinėjant parsivežtus degalus ar rūkalus. Tad tokių „verslininkų“ sparčiai gausėja. Tik nežinia, ar pasiūla greitu laiku neviršys paklausos.

Savivaldybė jau gavo vietinių gyventojų pasirašytą skundą. Kybartiečiai piktinasi, kad vietas eilėje prie sienos pardavinėja net iš kitų rajonų atvykę vairuotojai. Laiške, kurį pasirašė 31 kybartietis, teigiama, jog taip pažeidžiamos vietinių gyventojų, kurie prekiauja kuru ir po keliolika valandų praleidžia eilėse, teisės. Beje, atvykėliai dar ir teršia aplinką, pakelėse atlieka gamtinius reikalus, lenkdami stovinčius eilėje automobilius važinėja šaligatviais, o kartais net drįsta apstumdyti jiems priekaištaujančius vietinius gyventojus. Laiško autoriai prašo Savivaldybės sugrąžinti buvusią tvarką, kai visi savo eilės laukė terminale.

Suprantama, kad grąžinti senąją tvarką, kuri „pakoreguota“ susisiekimo ministro įsakymu, Savivaldybė bejėgė. Tad laišką, kuriame prašoma užtikrinti ir viešąją tvarką, Savivaldybė persiųs policijos komisariatui. Tik policija taip pat vargiai išspręs šią problemą, mat nežinia, kaip nubausti vietas eilėje pardavinėjančius asmenis.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tokio pažeidimo ir bausmės už jį nenumato. Jei būtų pritaikytas straipsnis, kuriame kalbama apie prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimus, prekiautojui „eile“ tektų mokėti apie 1000 litų baudą.

Tačiau kol kas magistraliniame kelyje, kuriame negali būti jokių rinkliavų, vyksta jokiais įstatymais neįteisinta prekyba.