Ūkininkaujantis mokslininkas vėl padarė tai, ko nedaro kiti

Ūkio modernizavimo projektui įgyvendinti skirta Europos Sąjungos parama Alytaus rajono ūkininkui Alfonsui Peckui suteikė galimybę įsigyti privačiuose ūkiuose dar mažai kam žinomą modernią grūdų valomąją mašiną.

Daro tai, ko nedaro kiti

Krokialaukio seniūnas Rimas Jarmara pasakojo, kad vietos gyventojai į A. Peckų žvelgia su ypatinga pagarba. „Ne tik dėl to, kad Alfonsas – mokslininkas, labai malonus, šiltas žmogus, bet gal dar ir dėl to, kad jis nė vienam iš mūsų ūkininkų nesudaro konkurencijos“, – sakė seniūnas.

Ir išties, jau beveik dvi dešimtis metų iš savo tėvų ir senelių paveldėtoje sodyboje ūkininkaujantis vyras – netradicinis žemdirbys.

Būdamas fizikos mokslų daktaras, į pensiją išėjęs ir į gimtinę iš Vilniaus grįžęs mokslininkas žemės darbų ėmėsi turėdamas strateginį tikslą – plėsti Lietuvos kaime retai auginamų sorų, dygminų, burnočių, strypainių, šeryčių, judrų ir kitų netradicinių kultūrų auginimą.

Ūkininku tapęs mokslininkas modernizavo ūkį, ėmė taikyti pažangias technologijas ir sėkmingai įsitvirtino netradicinių kultūrų rinkoje.

Išbandęs net 30 veislių augalų, žmogus dabar apie juos žino viską, jam lygaus konsultanto nerastum visoje šalyje.

„Darau tai, ko nedaro kiti. Nors iš tiesų normalus ūkininkas taip dirbti neturėtų. Tokie dalykai, kaip mano atliekami gamybiniai bandymai, rinkos organizavimas, – argi tai žemdirbio rūpesčiai? Bet man įdomu“, – sakė A. Peckus.

Nors ilgainiui jis kai kurias netradicines kultūras atsisakęs auginti dėl to, kad tam buvo nepalankios žemės arba labai maža rinka, kaip pavyzdžiui, burnočio, vyras prisipažįsta, jog mirtų iš nuobodulio, jei augintų vien javus. Tiesa, jo 300 ha dirbamame plote rado savo vietą ir kviečiai, tačiau tik tam, kad būtų gaunamos užtikrintos pajamos.

Soras sėkmingai ir eksportuoja

Paklaustas, kokias kultūras sės šį pavasarį, ūkininkas atsakė dar nežinantis. Soras ir garstyčias – tai tikrai, o kitkas priklausys nuo to, kokią techniką galės išleisti į permirkusius laukus.

A. Peckaus ūkyje įvairios kultūros ne tik auginamos, bet ir perdirbamos. Prieš keletą metų ūkininkas pirmasis Lietuvoje pasistatė specializuotą kruopų perdirbimo liniją soroms, šerytėms apdoroti, rapsų žievelei nutrinti – iš taip apdorotų rapsų išspaudžiamas daug vertingesnis aliejus.

Ypač daug ūkininko valdose auginama sorų, kurios eksportuojamas ir į užsienį.

Įsigijo modernią valomąją

Sunku patikėti, tačiau A. Peckaus ūkyje dirba tik du samdomi darbininkai.

„Jei koks ypatingas atvejis, sulekia sūnūs, bet šiaip aš pats su dviem vyrais puikiausiai savo ūkyje susitvarkau. Kai turi gerą šiuolaikinę techniką, daugiau žmonių ir nereikia“, – sakė ūkininkas, prieš metus pradėjęs ir šią vasarą baigsiantis įgyvendinti netradicinių grūdinių kultūrų ūkio modernizavimui skirtą projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Paraišką teikė supaprastinta tvarka, tad vargo neturėjo – beveik 150 tūkst. litų parama greitai buvo patvirtinta. Ja dengė maždaug 70 tūkst. litų kainavusius traktorių „Belarus“ ir skutiklį. Likusi dalis teko ypatingo pasididžiavimo vertam pirkiniui – moderniai itališkai grūdų valomajai mašinai. Ją įsigijo bene pirmasis šalyje.

Šeimininkas su didžiausiu nekantrumu laukia netrukus Kalesninkus pasieksiančios šiuolaikiškos technikos. Atvykę italai šią kompiuteriu valdomą aparatūrą suderins ir paleis. A. Peckus nekantrauja ją išbandyti.

Siekia didesnės kokybės

Paklaustas, kas dirbs modernia mašina, – juk tai ne paprastas traktorius, o specialių žinių reikalaujanti įranga, – mokslininkas atsako tikintis, kad ją aptarnauti sugebės pats.

„Ko ten nesugebėti. Tokia protinga mašina dirbs pati, o aš, gurkšnodamas kavutę, tik spaudysiu kompiuterio mygtukus“, – juokavo humoro nestokojantis mokslo daktaro laipsnį turintis ūkininkas.

Kodėl A. Peckus nusprendė įsigyti būtent šią brangią ir Lietuvos ūkiuose dar mažai žinomą techniką?

„Jau sakiau, kad darau, ko nedaro kiti. Kai grūdų švarumas pasiekia 97 proc., tai reikia ir 99,9 proc.“, – sakė naujovių nuolat ieškantis ūkininkas.

Jis tiki, kad su šia modernia valomąja jo gaminamos sorų kruopos taps dar kokybiškesnės, konkurencingesnės ir pagerins rinką. Ypatingas švarumas reikalingas ir jo auginamoms garstyčioms, iš kurių gaminami ir vaistai.

Paraiškos renkamos

Parama pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ teikiama trims veiklos sritims. Pagal antrąją veiklos sritį remiami projektai, kurių prašoma paramos suma – iki 150 tūkst. Lt, ir projektai, kurių prašoma paramos suma – didesnė nei 150 tūkst. Lt.

Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatinės bendrovės, mokslo ir mokymo institucijos, turinčios eksperimentinius, parodomuosius, mokomuosius, bandymų ūkius, kuriuose vykdoma žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) žemės ūkiui teikiamos paslaugos.

Paraiškos pagal minėtą priemonę renkamos iki šių metų pabaigos. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Užsk. 3158