Mano gyvybės langelis – mamos širdies šiluma

Kokie prisiminimai apie tėvų namus visą gyvenimą lydi? Kokių savybių įgijote iš savo tėvų?

Mintimis dalijasi Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos mokytoja Aleksandra MATIJOŠAITIENĖ:

– Dabar vis dažniau išgirstame apie savo kūdikius palikusias ar nužudžiusias motinas, apie tai, kad Lietuvoje atidaromi gyvybės langeliai, kuriuose moterys gali palikti savo pagimdytus vaikus. Nenoras auginti kūdikį pateisinamas sunkiomis gyvenimo sąlygomis ar susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Noriu pasakyti, kad mano gyvybės langelis buvo mano mamos rankos ir jos širdies šiluma. Todėl niekaip nepateisinu motinų „gegučių“, kurios likimo valiai palieka savo vaikus.

Gimiau karo metais bunkeryje. Prie mūsų Šūklių kaimo priartėjo fronto linija, todėl po trijų dienų mums prireikė išsikelti iš savo namų. Buvo 1944 metų rugpjūčio vidurys. Tėtė pasikinkė arklį, į vežimą sukrovė tiek daiktų, kiek tilpo. Vyresniosios sesutės – trejų ir šešerių metų – bėgo šalia ratų, nes netilpo. Įsivaizduokit, jau zvimbiant kulkoms tėvai mus išsaugojo.

Kai vėliau mamos apie tai klausinėdavau, ji sakydavo, jog mane lydėjo Dievo Motinos palaima, todėl ir antrą vardą davė Marijos. Mama pasakojo, kad tą rugpjūtį buvo karšta, evakuojami nusibastėme net iki Žemaitijos. Plieskusi saulė, vėjas, dulkės nugairino mano, tik gimusio kūdikio, veidą, jis pasidengė ištisu šašu, tačiau mama mane per stebuklą išgydė.

Į savo ūkelį grįžome jau rudenį. Dar ne viskas, kas daržuose per vasarą užaugo, buvo nušalę, tad mama kasė apšalusius cukrinius runkelius ir maitino mus iš jų išvirtu sirupu.

Kadangi mūsų sodyboje buvo įsikūrusi karinė būstinė, sugrįžę radome paliktų kareiviškų milinių. Pirmieji drabužiai, kuriuos mama pasiuvo mano sesutėms, o vėliau – ir man, buvo suknelės iš išardytų kareiviškų milinių. Todėl, kai manęs kas nors paklausia, kodėl moksleivių literatūros skaitymo konkursams jau daug metų imuosi ruošti berniukus, juokaudama galiu pasakyti, jog gal dėl to, kad esu karo vaikas, užaugau vilkėdama pirmąja suknele, pasiūta iš kario milinės.

Tačiau už savo gyvenimą labiausiai esu dėkinga mamai. Jos ištvermės ir pasiaukojimo pavyzdys mane stiprino visais sunkiais gyvenimo momentais.