Tik įsikūrusi bendruomenė entuziastingai kibo į darbus

Šeimenos seniūnijoje neseniai susikūrė dar viena – Kisiniškių kaimo – bendruomenė.

Steigiamajame susirinkime dalyvavo Šeimenos seniūnas G. Bakūnas, pavaduotoja T. Balandienė, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė L. Kružinauskienė. Gausiai susirinkę kaimo žmonės vieningai nusprendė bendruomenės vairą patikėti kaimo gyventojai B. Kerevičienei. Iškart buvo išrinkta ir taryba, kurios nariais tapo J. Kerevičius, V. Kutka, L. Gražulis, G. Mieldažis, R. Galinaitienė, J. Marcelionis, R. Daukienė, D. Juškevičienė. Šiuo metu Kisiniškių kaimo bendruomenė vienija apie penkiasdešimt vietos gyventojų.

Žmonės susitelkė norėdami kartu spręsti bendras problemas, gerinti kaime gyvenimo kokybę. Bendruomenė siekia suvienyti gyventojus, ugdyti jų bendruomeniškumą, skatinti domėjimąsi savojo krašto istorija, rūpintis kaimo gražinimu, infrastruktūros gerinimu, rūpintis žmonių gerove, skatinti jų aktyvumą, rengti projektus ir kt. Tikimasi, kad į bendruomenės veiklą įsitrauks dar daugiau vietos gyventojų.

Tik susikūrusi Kisiniškių kaimo bendruomenė jau turi savo idėjų ir sumanymų. Pirmas darbas, kurio entuziastingai ėmėsi kisiniškiečiai, buvo aplinkos tvarkymas. Kaimo žmonės, kaip ir dauguma rajono gyventojų ar organizacijų, neliko nuošalyje ir noriai prisidėjo prie akcijos „Darom 2010“. Į talką padirbėti sugužėjo per keturiasdešimt įvairaus amžiaus žmonių.

Daugiausia dėmesio buvo skirta Kastinės upelio, juosiančio Kisiniškių kaimą, aplinkai gražinti.

Nežinantiems norisi paaiškinti, kad Kastinės upelis garsus tuo, jog jį kadaise kasė Napoleono armijos kariai. Remiantis kaimo gyventojo J. Danilevičiaus senelio pasakojimu, 1812 metų karo metu daugybė Prancūzijos karių pateko į rusų nelaisvę. Rusų kariuomenės vadovybė, sudariusi sutartį su Vilkaviškio žydais, belaisvius įdarbino. Jiems teko kasti upelį, kuris vėliau ir buvo pavadintas Kastine.

Taigi talkininkai, negailėdami savo laisvo laiko ir nestokodami entuziazmo, kibo į bendrą darbą: retino upelį apaugusius krūmynus, beverčius augalus, grėbė šakas, rinko šiukšles.

Šauniai besidarbuojant buvo prieita prie vienos nuomonės, kad šis pirmasis visų bendras triūsas – tik gera pradžia. Ateityje planuojama nuveikti dar daug gražių ir kaimo žmonėms naudingų darbų.

Daiva JUŠKEVIČIENĖ