Bulvių laukus užklupo ankstyvas maras

Šiais metais beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai ūkininkų laukus užklupo bulvių maras.

Vėlyvos veislės –
atsparesnės

Bulvių maras yra bene pavojingiausia ir dažniausiai pasitaikanti šių šakniagumbių liga. Jis pažeidžia bulvių lapus, lapkočius, stiebus, viršūninius ūglius, gumbus, rečiau pumpurus ir uogas. Ypatingai sunki stiebinė maro forma, kuomet yra pažeidžiamas visas ūglis bei nustoja augti pati bulvė.

Paprastai ši liga bulves užpuola paskutinėmis birželio dienomis, tačiau šiemet tai įvyko daug anksčiau. „Labai daug žmonių kreipiasi pagalbos dėl užklupusio maro. Seniai bulves auginantys žmonės iš pradžių negalėjo net patikėti, kad ši liga šiemet pasireiškė taip anksti“, – pasakojo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektorius Danius Juselis. Neįprastai ankstyvą maro paplitimą lėmė šiltas oras bei didelis drėgmės kiekis.

Ypatingai kenčia ankstyvos veislės, kurių plotai rajone yra didžiausi. „Šių bulvių supirkimo kainos daug aukštesnės nei vėlyvų, todėl natūralu, kad jų ir auginama daugiau“, – aiškino D. Juselis. Jis tikino, kad vėlyvų bulvių veislės atsparesnės marui, ir šiuo metu jo beveik nepaliestos.

Reikia saugotis

Apsisaugoti nuo bulvių maro yra vienintelė išeitis. Tai – purkši fungicidais. Kadangi šiemet maras ankstyvesnis, specialistai rekomenduoja pradėti bulves purkšti sisteminio veikimo fungicidais, kurie naikina ligos sukėlėjus bei apsaugo naujai išaugusius ūglius. „Kasmet bulvės būdavo profilaktiškai purškiamos kontaktinio veikimo, o vėliau – ir sisteminio veikimo fungicidais. Šiemet ankstyvoms veislėms jau iš karto rekomenduojame sisteminio veikimo fungicidus, kad tik sustabdytume ligas ir apsaugotume nuo jų plitimo“, – pasakojo D. Juselis. Inspektorius tikino, kad prižiūrint bulves negalima vėluoti naudoti fungicidų, nes gali nukentėti derlius. Paprastai 2–3 purškimai būtini, o kartais, priklausomai nuo situacijos, šią procedūrą reikia atlikti net 4 kartus. Sisteminio veikimo fungicidai naudojami kas 10–14 d., o kontaktinio – kas 5–7 d. Laikotarpis tarp purškimų priklauso nuo klimato. Kuo šilčiau ir drėgniau, tuo bulvių maras yra stipresnis, todėl būtina intensyviau naudoti fungicidus.

Dar viena bulves puolanti bėda – kolorado vabalai. Tačiau šiemet, bent jau kol kas ypatingų problemų ūkininkams jie nesukelia. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektorius D. Juselis teigia, kad purkšti bulvių nuo šių kenkėjų kol kas skubėti neverta, nes tai paprastai daroma, kai atsiranda didesnių nei antro-trečio dydžio lervų. Mažos jos pakankamai atsparios chemikalams.

Ligos puola ir kitus
augalus

Problemų yra ne tik su bulvėmis, nuo ligų kenčia ir daržovės, vaisiai, rapsai, įvairios javų kultūros. Daržoves ypač puola kenkėjai, tačiau ligų kol kas pavyksta išvengti. To negalima pasakyti apie įvairias javų kultūras. Didžiausios problemos iškyla ūkininkams, auginantiems kviečius bei miežius. Juos puola ne tik įvairios ligos, bet ir amarai. Mažiausiai nuo ligų kenčia rugiai bei kvietrugiai, nes jie yra atspariausi iš visų kultūrų.

Javams šiemet reikėjo naudoti įvairių fungicidų. Kaip sakė D. Juselis, jų yra skirtingų rūšių, todėl itin svarbu išsirinkti tinkamus bei naudoti juos taip, kaip nurodyta ant pakuočių, nes fungicidų naudojimas ne pagal nustatytas normas gali pridaryti nepataisomos žalos. „Visada rekomenduoju ūkininkams nepatingėti įbristi į savo lauką ir pasižiūrėti, kokia yra padėtis su kenkėjais ir ligomis, kad vėliau galėtų kruopščiai išsirinkti tinkamiausius chemikalus“, – kalbėjo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektorius.

Nuo kenkėjų ypač kenčia rapsai, kadangi naudojant kontaktinio veikimo insekticidus efektyvumas nėra pakankamai didelis. Vienas iš pagrindinių rapsų kenkėjų – žiedinukas – jau įgijęs atsparumą šiems chemikalams. „Dažnai purkšdami laukus žmonės nesulaukia to rezultato, kurio tikisi. Reikia chemikalus naudoti taip kaip priklauso, nes minimalios normos tik dar labiau skatina kenkėjų atsparumą“, – paaiškino D. Juselis.

Nuo įvairių kenkėjų kentėjo ir runkelių augintojai. Tačiau, anot D. Juselio, šiuo metu šie kenkėjai jau negali pridaryti didelės žalos, todėl purkšti runkelių tikrai nereikia.

Pasak specialisto, pastebima, kad pastaraisiais metais dauguma ligų progresuoja, įgauna atsparumą. „Nepaisant to, jei žmonėms pavyks susitvarkyti su ligomis, šiais metais galima tikėtis rekordinio derliaus“, – optimistiškai kalbėjo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektorius.

Pasak jo, šiemet visoje Lietuvoje žieminiai javai bei rapsai peržiemojo pakankamai prastai, tuo tarpu pietvakarių Lietuvoje, kurioje yra ir mūsų rajonas, problemų nekilo, todėl galima pasidžiaugti, kad mūsų ūkininkai užaugins geros kokybės šių rūšių augalus.

Andrius GRYGELAITIS