Kybartuose atidaryta moderni nuotekų valykla

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusią savaitę valstybinė komisija pasirašė naujos Kybartų nuotekų valyklos priėmimo dokumentus.

Valstybinės komisijos nariams ir jos pirmininkui Saulyčiui Kurtinaičiui teko peržvelgti kelias dėžes dokumentų. Didesnių priekaištų komisija neturėjo ir pasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Kybartų nuotekų valyklos statybos vyko pagal Nemuno vidurupio baseino programos I etapo darbus. Sutartis su rangovu UAB „Kortas“ pasirašyta 2008 m. spalį. Su šia bendrove jungtinės veiklos sutartį sudariusi AB „Ekra“ parengė techninį projektą, o statybos darbai prasidėjo 2009 m. gegužę ir tęsėsi iki šio birželio.

Galutinė statybų kaina viršija 11 mln. 746 tūkst. litų. Didžioji dalis finansuota valstybės bei rajono Savivaldybės biudžeto lėšomis, dalį skyrė Europos Sąjungos Sanglaudos fondas.

Nauja moderni Kybartų nuotekų valykla pakeitė neefektyviai dirbusią senąją ir bus už ją daug rentabilesnė. Be to, seni įrenginiai stovėjo prie pat valstybės sienos, dėl to trukdė pasieniečių darbui.

Senojoje valymo įrenginių stotyje darbo proceso stebėjimas buvo pagrįstas tyrimų metodu. Tuo tarpu nauja valykla pastatyta pagal šiuolaikines technologijas, visiškai kompiuterizuota, tad visas nuotekų valymo procesas, įrenginių darbas matomas monitoriaus ekrane. Kokybiški ne tik valyklos įrenginiai, puikiai įruoštos ir buitinės patalpos, sudarytos geros sąlygos aptarnaujančiam personalui.

Kol kas įrenginius prižiūrėti paskirtas vienas žmogus, vėliau numatoma priimti iki keturių darbuotojų.

Jei valyklos darbo eigoje atsirastų defektų, rangovas už tai atsako ir penkerius metus privalo juos šalinti.

Nauja valykla pradėjo dirbti jau prieš kelias savaites. Senoji stotis buvo atjungta palaipsniui. Šiuo metu jau visos į naujus įrenginius nukreiptos nuotekos pirmiausiai išvalomos mechaniškai, atskiriamas smėlis, pašalinami riebalai.

Po to jos paleidžiamos biologiniam valymui į aerotanką – talpyklą, kurioje nuotekos maišomos su aktyviuoju dumblu ir išvalomos panaudojant mikroorganizmų gyvybinę veiklą.

Iš aerotanko vanduo patenka į antrinį nusodintuvą, o išvalytas iki leidžiamų normų išteka į Liepuonos upelį.

Dalis dumblo grąžinama į valymo įrenginius, o perteklinis dumblas šalinamas, sausinamas, o vėliau bus išvežamas į Marijampolės atliekų tvarkymo centrą.

Šiuo metu veikiančių įrenginių vidutinis našumas – 840 m³ per parą (maksimalus – 1260 m³).

Pasak Savivaldybės investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo Mindaugo Lenko, tai – tik pirma šio objekto statybų eilė. Tačiau padidėjus pramonės objektų ar padaugėjus gyventojų numatyta ir antroji statybų eilė – po jos dar padidėtų valymo įrenginių našumas – vidutiniškai iki 1120 m³ per parą.

Kad brangi valymo įranga būtų panaudota tikrai efektyviai, kybartiečiai, prie kurių namų išvedžioti nuotekų tinklai, turėtų aktyviau prie jų jungtis.

Tiesa, M. Lenkas apeliavo į gyventojų sąžinę ir prašė prie buitinių nuotekų kanalizacijos nejungti lietaus vandens nuotekų. Priešingu atveju valymo įrenginiai liūčių metu bus perkrauti ir valykla gali dirbti neefektyviai.