Vagis gali prišaukti net plepumas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vasara – metas, kai žmonės bent keletui dienelių išvyksta iš namų paatostogauti, o jų turtas lieka be priežiūros. Apie tai, ką reikėtų daryti, kad mūsų turtas būtų saugesnis, kalbėjomės su Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininku Kęstučiu ŽIRNIAVIČIUMI.

– Ar dažnai dėl turto vagysčių būna kalti patys savininkai?

– Policijos duomenimis, apie 30 proc. vagysčių iš butų padaroma tik dėl to, kad šeimininkai būna neatidūs ir sudaro geras sąlygas vagims: neuždaro langų, durų, prastai saugo daiktus ir t. t.

Dažniau nuo vagių nukenčia tie, kurie linkę išsipasakoti nepažįstamiems žmonėms. Vagims svarbiausia surinkti informaciją apie buto gyventojus ir jų turtą. Antras etapas – stebėti, kada ir kokiais automobiliais šeimininkai atvažiuoja ir išvažiuoja, kiek žmonių bute gyvena, kuriame aukšte, kas kaimynai ir pan. Labai svarbu be reikalo neatidaryti bet kam durų. Nusikaltėlis, vos žvilgtelėjęs į butą, pasidarys išvadas. Labai rizikuoja linkusieji pasakoti apie planuojamus pirkinius ar nusipirktus bei parduotus daiktus, atsiimtus indėlius ar gautas paskolas. Nusikaltėliams ypač praverčia vaikų plepumas ir noras pasigirti.

Atsargesniems reikėtų būti turintiesiems telefonus su atsakikliais. Daugelis pateikia tradicinę informaciją: „Manęs šiuo metu nėra namie…“ Galbūt reikėtų įrašyti šiek tiek kitaip: „Šiuo metu esu užsiėmęs, paskambinkite vėliau.“ Tokie žodžiai leistų suprasti, kad jūs esate namie.

Visiškai neleistinas lengvabūdiškumas – palikti prieškambaryje, matomoje vietoje, raktus, rankines, pinigines, papuošalus, vertingus laikrodžius, todėl prašome – būkite atsargūs. O jei gyvenate pirmame aukšte, patariame niekada nepalikti praviro lango ar balkono, geriau praverti tik orlaidę. Balkone nepalikite brangių daiktų, net jei gyvenate trečiame ar penktame aukšte. Juos gali nukabinti, pavyzdžiui, spiningu.

Sukurta daugybė apsaugos priemonių ir būdų, tačiau saugoti savo būstą pradėkite nuo paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, mechaninės apsaugos priemonės (užraktai, žaliuzės, grotos, papildomos daiktų tvirtinimo priemonės ir kt.) pakankamai efektyvios ir padeda turtinių nusikaltimų prevencijai.

– Akivaizdu, jog mūsų rajone vagys į namus labai dažnai įsibrauna išdauždami ar sugadindami langus. Kaip juos apsaugoti?

– Langus geriausia apsaugoti grotomis. Jos ypač tinka pastatams, kurie dažnai paliekami be šeimininkų: sodo nameliams, vasarnamiams ir kt. Nuo mechaninio poveikio stiklą galima apsaugoti specialia klijuojama plėvele arba vietoj įprasto stiklo dėti apsauginį (sluoksniuotą).

Jeigu manote, kad apsauginė plėvelė neefektyvi, patariame įsigyti ir apsauginį langų skydą, skirtą pastatams apsaugoti nuo įsilaužimo per langus arba įstiklintas duris. Jis neturi nemalonių akiai geležinių strypų, plieninio tinklo ar ištisinio metalo plokštumų, neužgožia langų grožio. Šis skydas gali būti montuojamas prieš langą, už lango arba pačiame lange, atsižvelgiant į lango konstrukciją ir šeimininko pageidavimus. Žiūrint į tokį langą iš lauko, susidaro įspūdis, kad stiklai tamsinti.

Privačiuose namuose gan populiarios apsauginės žaliuzės. Jos būna aliumininės ir plieninės. Pastarąsias sunku įveikti ne tik grąžtu, bet ir šūviu. Dažniausiai žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis.

Nuo įsibrovimo pro langą gerai apsaugo ir langų fiksatoriai. Jie įtvirtina lango varčią praviroje padėtyje ir neleidžia jos uždaryti ar atidaryti.

Gan dažnos vagystės, kai plastikinis langas atidaromas vien yla ar atsuktuvu. Nuo tokių vagysčių pagelbėtų tvirti langų apkaustai. Vagys gana lengvai įveikia paprastus apkaustus, todėl reikia įsirengti specialius tvirtesnius. Norint išlupti langą su tokiais apkaustais, reikėtų daugiau laiko ir kiltų didesnis triukšmas.

– O kaip būtų galima apsaugoti duris?

– Yra įvairių rūšių durų: paprastų tvirto medžio, vidinių šarvuotų, laukujų apsauginių, slaptų su elektroniniu arba mechaniniu valdymu, metalinių su švino užpildu, hermetinių durų ir t. t. Deja, daugelio namų ir butų durys padarytos iš pjuvenų pluošto, kelių staktos lentų, o vidus – iš faneros. Beveik visos jos atidaromos į vidų, todėl užtenka stipraus smūgio – ir vagys nesunkiai gali patekti į bet kuriuos namus. Duris geriau perdaryti taip, kad jos būtų atidaromos į išorę. Tai saugiau ne tik plėšimo, bet ir gaisro atveju. Duryse patartina įdėti stebėjimo akutę.

Jeigu jau įsigijote tvirtas ir patikimas duris, būtinai įdėkite patikimą spyną. Patartina įsigyti spynų su apsauginiais cilindrais. Jie labai tikslūs ir sudėtingi, tad visiškai „nepraleis“ padirbtų ar parinktų raktų. Tokios spynos turi ir apsauginius apsodus, neleidžiančius jų išlaužti. Žinoma, saugoti raktus taip pat nereikėtų pamiršti.

Galima įsidėti ir kodines spynas. Jos tinka tiek vidinėms, tiek lauko durims. Daugelio netikėtumų galima išvengti, jeigu prie buto arba namo durų bus įrengtas pasikalbėjimo įrenginys – telefonspynė. Ji padeda išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu nori patekti į patalpą.

– O gal geriau pinigus investuoti ne į spynas ar duris, o į signalizaciją?

– Signalizacija, prijungta prie centralizuoto stebėjimo sistemų, yra svarbiausia patalpų apsaugos dalis. Daugiausia naudojamos apsauginės įsilaužimo signalizacijos priemonės – magnetokontaktiniai ir elektroniniai jutikliai. Jie tvirtinami tiesiai ant labiausiai pažeidžiamų vietų (langų, durų) ir jungiami į elektros grandinę – ją pažeidus apsaugos sistema fiksuoja bandymą įsilaužti. Plačiai naudojami ir judesio jutikliai, reaguojantys į pažeidėjo judėjimą saugomoje zonoje. Tačiau naudojant judesio jutiklius butų ir gyvenamųjų namų apsaugai gali kilti keblumų: prietaisai kartais sunkiai atskiria naminių gyvūnų ir tikrų pažeidėjų judėjimą saugomoje zonoje.

Kaip rodo praktika, patikimiausia turtą saugoti įrengus apsauginę signalizaciją ir prijungus ją prie policijos stebėjimo sistemų. Vos suveikus apsauginei signalizacijai, apsaugos budėtojai iš karto praneša apie tai reagavimo grupėms ir šios į įvykio vietą atvyksta maždaug per tris minutes.