Trečdalis šalies vairuotojų kelyje viršija greitį

Dažniausiai Kelių eismo taisykles (KET) Lietuvos vairuotojai pažeidžia viršydami greitį, kalbėdami mobiliuoju telefonu ir neprisisegdami saugos diržo, o pėstieji –
pereidami važiuojamąją kelio dalį tam neskirtoje vietoje bei nesegėdami atšvaito tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui.

Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ tinklalapio Autoledi.lt
užsakymu atliko tyrimą, kurio metu Lietuvos gyventojų teirautasi apie dažniausiai daromus KET pažeidimus. Tyrimų duomenimis, net trečdalis vairuojančių šalies gyventojų (35,5 proc.) dažniausiai KET pažeidžia viršydami greitį. Greitį viršija 36 proc. apklausoje dalyvavusių vairuojančių vyrų ir 31 proc. visų apklausoje dalyvavusių vairuojančių moterų.

18,1 proc. apklaustųjų vairuodami kalba mobiliuoju telefonu, o 14,2 proc. neprisisega saugos diržo. Vyrai labiau linkę neprisisegti saugos diržo, o moterys dažniau kalba mobiliuoju telefonu. Saugos diržo neprisisega 18,6 proc. vairuojančių vyrų – šis KET pažeidimas tarp vyrų yra antroje vietoje. Penktadalis vairuojančių moterų (19,6 proc.) prisipažino, jog vairuodamos kalba mobiliuoju telefonu. Tai antras pagal populiarumą KET pažeidimas tarp moterų.

Tik 5 proc. apklaustųjų teigė, jog dažniausiai nepraleidžia pėsčiųjų.

Pasak Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, analogiški pažeidimai atsispindi eismo įvykių statistikoje ir yra vieni iš pagrindinių veiksnių, lemiančių eismo įvykius.

„Pastebime, kad saugos diržus prisisega vis daugiau ir daugiau vairuotojų bei keleivių. Saugos diržas 3–4 kartus sumažina mirtinos traumos galimybę, – pasakojo G. Aliksandravičius. – Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad tėveliai ir mamytės mūsų šalyje vis dar abejingi savo vaikučių saugumui. Nemaža jų dalis dažniausiai vaikus automobilyje veža ant galinės sėdynės neprisegtus, tarp priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių.”

Eismo priežiūros tarnybos viršininko nuomone, kai kurios nuobaudos yra neadekvačios keliamai grėsmei. Pavyzdžiui, šiuo metu už kalbėjimą mobiliuoju telefonu vairuojant numatyta tik administracinė 20–40 litų bauda. G. Aliksandravičius teigė, jog, be atsakomybės griežtinimo, reikėtų pagalvoti ir apie socialines reklamas ar kitokias akcijas šia tema. Panašūs veiksmai, skatinantys nepažeisti KET, seniai vykdomi kitose Europos šalyse.

Apklausos duomenys parodė, jog pažeidimus dažniau daro jaunesnio amžiaus žmonės. Be to, greitį dažniau viršija šiaurinės ir centrinės bei pietinės Lietuvos gyventojai – vairuotojai iš Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Alytaus, Marijampolės apskričių bei didžiųjų miestų.

Tyrimo duomenimis, net pusė dideles pajamas gaunančių žmonių linkę viršyti greitį, tuo tarpu mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių žmonių – trečdalis.

Tokia tendencija išryškėja daugelyje Europos šalių, išskyrus kai kurias Skandinavijos šalis, kur nuobaudos dydis priklauso nuo pažeidėjo pajamų, o tai lemia ir kur kas didesnę atsakomybę.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų taip pat teirautasi, kokių KET pėstiesiems pažeidimų jie daro dažniausiai.

Iš visų apklausoje dalyvavusių žmonių daugiau nei pusė (54,6 proc.) pereina važiuojamąją kelio dalį tam neskirtoje vietoje. Penktadalis apklaustųjų (21,7 proc.) dažniausiai pažeidžia KET nesegėdami atšvaito tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui.

Pasak apklausos rengėjų, informacijos apie KET pažeidimus bei jų pavojų pateikimas skatina eismo dalyvius susimąstyti ir keisti savo įpročius.

„Nuobaudų skyrimas, vairuotojų švietimas bei statistikos pateikimas priverčia eismo dalyvius susimąstyti ir elgtis apdairiau, – teigė tinklalapio Autoledi.lt projekto vadovė I. Kukevičienė, – tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad to vis dar nepakanka. Manau, kad reikėtų ir toliau aktyviai organizuoti socialines akcijas saugumo temomis, taip pat skatinti vairuoti mandagiai bei saugiai ir taip gerinti situaciją Lietuvos keliuose.“

Iš pranešimo spaudai