Eglė KVIESULAITIENĖ
Nutrauktas tyrimas – ne darbo brokas
– Kai iš mano sodybos dingo įvairių rakandų, pareigūnams nurodžiau įtariamuosius. Tačiau netrukus sužinojau, jog prokurorai ikiteisminį tyrimą nutraukė. Gal galėtumėte paaiškinti, kokiais atvejais ikiteisminį tyrimą galima nutraukti? – teiravosi į redakciją paskambinęs kybartietis.
Atsakyti paprašėme rajono vyriausiojo prokuroro Kęstučio JASAIČIO:
– Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja tiek prokurorą, tiek kitas teisėsaugos ir teismines institucijas tinkamai pritaikyti įstatymą tam, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų ne tik teisingai nubaustas, bet ir užtikrinti, kad niekas nebūtų nuteistas nekaltai.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš galimų proceso užbaigimo formų. Baudžiamojo proceso kodeksas griežtai numato konkrečius atvejus ir pagrindus, kada prokuroras gali priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Viena iš aplinkybių, kuriai esant tyrimas turi būti nutrauktas, yra tuomet, kai paaiškėja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (pvz., pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, tačiau tyrimo metu nustatoma, jog pagrobto turto vertė nesiekė įstatyme numatytos ribos, reikalingos baudžiamajai atsakomybei kilti). Nesant šią veiką kvalifikuojančių požymių (pvz., įsibrovimo į patalpą ar kt.), ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o šią veiką įvykdęs asmuo baudžiamas administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta tvarka.
Ikiteisminis tyrimas taip pat turi būti nutrauktas tuo atveju, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Senaties terminai taikomi tik tuomet, kai asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas.
Jei paaiškėja, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ikiteisminis tyrimas taip pat turi būti nutrauktas. Pagal mūsų šalies įstatymus už nusikalstamą veiką atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo metu buvo suėję šešiolika metų. Už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą ir kai kuriuos kitus sunkius nusikaltimus įstatymas numato atsakomybę nuo keturiolikos metų.
Taip pat įstatymas numato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, įtariamu nusikalstamos veikos padarymu (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), taip pat bylose, kurios priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai, kai padaręs nusikalstamą veiką asmuo yra žinomas. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ir tuomet, kai nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, taip pat mirus asmeniui, dėl kurio jis buvo atliekamas (išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių).
Ikiteisminį tyrimą nutraukti taip pat galima, kai nustatomos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės (pvz., būtinoji gintis, profesinių pareigų vykdymas ir kt.).
Be minėtų atvejų, prokuroras ikiteisminį tyrimą gali nutraukti, kai nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tik įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, prokuroras gali priimti sprendimą tyrimą baigti ir bylą perduoti teismui.
Proceso dalyviams svarbu žinoti, kad prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra galutinis. Jeigu proceso dalyviai nesutinka su tokiu prokuroro priimtu nutarimu, jie šį sprendimą visada gali apskųsti aukštesniajam prokurorui, o pastarojo priimtą sprendimą – teismui.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.