Aiškina prokuroras

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nut­rauk­tas ty­ri­mas – ne dar­bo bro­kas

– Kai iš ma­no so­dy­bos din­go įvai­rių ra­kan­dų, pa­rei­gū­nams nu­ro­džiau įta­ria­muo­sius. Ta­čiau ne­tru­kus su­ži­no­jau, jog pro­ku­ro­rai iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trau­kė. Gal ga­lė­tu­mė­te paaiš­kin­ti, ko­kiais at­ve­jais iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ga­li­ma nu­trauk­ti? – tei­ra­vo­si į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs ky­bar­tie­tis.

At­sa­ky­ti pa­pra­šė­me ra­jo­no vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro Kęs­tu­čio JA­SAI­ČIO:

– Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sas įpa­rei­go­ja tiek pro­ku­ro­rą, tiek ki­tas tei­sė­sau­gos ir teis­mi­nes ins­ti­tu­ci­jas tin­ka­mai pri­tai­ky­ti įsta­ty­mą tam, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­ręs as­muo bū­tų ne tik tei­sin­gai nu­baus­tas, bet ir už­tik­rin­ti, kad nie­kas ne­bū­tų nu­teis­tas ne­kal­tai.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo nu­trau­ki­mas yra vie­na iš ga­li­mų pro­ce­so už­bai­gi­mo for­mų. Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sas griež­tai nu­ma­to konk­re­čius at­ve­jus ir pa­grin­dus, ka­da pro­ku­ro­ras ga­li priim­ti nu­ta­ri­mą nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Vie­na iš ap­lin­ky­bių, ku­riai esant ty­ri­mas tu­ri bū­ti nu­trauk­tas, yra tuo­met, kai paaiš­kė­ja, kad ne­pa­da­ry­ta vei­ka, tu­rin­ti nu­si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo po­žy­mių (pvz., pra­de­da­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl va­gys­tės, ta­čiau ty­ri­mo me­tu nu­sta­to­ma, jog pa­grob­to tur­to ver­tė ne­sie­kė įsta­ty­me nu­ma­ty­tos ri­bos, rei­ka­lin­gos bau­džia­ma­jai at­sa­ko­my­bei kil­ti). Ne­sant šią vei­ką kva­li­fi­kuo­jan­čių po­žy­mių (pvz., įsi­bro­vi­mo į pa­tal­pą ar kt.), iki­teis­mi­nis ty­ri­mas nu­trau­kia­mas, o šią vei­ką įvyk­dęs as­muo bau­džia­mas ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­se nu­ma­ty­ta tvar­ka.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas taip pat tu­ri bū­ti nu­trauk­tas tuo at­ve­ju, jei­gu suė­jo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės se­na­ties ter­mi­nai. Se­na­ties ter­mi­nai tai­ko­mi tik tuo­met, kai as­muo ne­si­slė­pė nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ar teis­mo ir ne­pa­da­rė nau­jos nu­si­kals­ta­mos vei­kos. Jei­gu nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­ręs as­muo pa­si­slė­pė nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ar teis­mo, se­na­ties ei­ga su­sto­ja ir at­si­nau­ji­na nuo tos die­nos, ku­rią as­muo su­lai­ko­mas.

Jei paaiš­kė­ja, kad nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­rė as­muo, ku­ris nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu dar ne­bu­vo to­kio am­žiaus, nuo ku­rio jis at­sa­ko pa­gal bau­džia­muo­sius įsta­ty­mus, iki­teis­mi­nis ty­ri­mas taip pat tu­ri bū­ti nu­trauk­tas. Pa­gal mū­sų ša­lies įsta­ty­mus už nu­si­kals­ta­mą vei­ką at­sa­ko as­muo, ku­riam iki nu­si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­žen­gi­mo pa­da­ry­mo me­tu bu­vo suė­ję še­šio­li­ka me­tų. Už nu­žu­dy­mą, sun­kų svei­ka­tos su­trik­dy­mą, iš­ža­gi­ni­mą ir kai ku­riuos ki­tus sun­kius nu­si­kal­ti­mus įsta­ty­mas nu­ma­to at­sa­ko­my­bę nuo ke­tu­rio­li­kos me­tų.

Taip pat įsta­ty­mas nu­ma­to, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas nu­trau­kia­mas, kai nu­ken­tė­ju­sy­sis su­si­tai­ko su as­me­niu, įta­ria­mu nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mu (iš­sky­rus sun­kius ir la­bai sun­kius nu­si­kal­ti­mus), taip pat by­lo­se, ku­rios pri­ski­ria­mos pri­va­taus kal­ti­ni­mo by­lų ka­te­go­ri­jai, kai pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą vei­ką as­muo yra ži­no­mas. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas nu­trau­kia­mas ir tuo­met, kai nė­ra nu­ken­tė­ju­sio­jo skun­do ar jo tei­sė­to at­sto­vo pa­reiš­ki­mo, taip pat mi­rus as­me­niui, dėl ku­rio jis bu­vo at­lie­ka­mas (iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai by­la rei­ka­lin­ga mi­ru­sia­jam rea­bi­li­tuo­ti ar­ba ki­tų as­me­nų by­lai at­nau­jin­ti dėl nau­jai paaiš­kė­ju­sių ap­lin­ky­bių).

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trauk­ti taip pat ga­li­ma, kai nu­sta­to­mos bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę ša­li­nan­čios ap­lin­ky­bės (pvz., bū­ti­no­ji gin­tis, pro­fe­si­nių pa­rei­gų vyk­dy­mas ir kt.).

Be mi­nė­tų at­ve­jų, pro­ku­ro­ras iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ga­li nu­trauk­ti, kai ne­su­ren­ka­ma pa­kan­ka­mai duo­me­nų, pa­grin­džian­čių įta­ria­mo­jo kal­tę dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo. Tik įsi­ti­ki­nęs, jog iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­rink­ta pa­kan­ka­mai duo­me­nų, pa­grin­džian­čių įta­ria­mo­jo kal­tę, pro­ku­ro­ras ga­li priim­ti spren­di­mą ty­ri­mą baig­ti ir by­lą per­duo­ti teis­mui.

Pro­ce­so da­ly­viams svar­bu ži­no­ti, kad pro­ku­ro­ro priim­tas nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nė­ra ga­lu­ti­nis. Jei­gu pro­ce­so da­ly­viai ne­su­tin­ka su to­kiu pro­ku­ro­ro priim­tu nu­ta­ri­mu, jie šį spren­di­mą vi­sa­da ga­li ap­skųs­ti aukš­tes­nia­jam pro­ku­ro­rui, o pa­sta­ro­jo priim­tą spren­di­mą – teis­mui.