Ką mokyklose turėtų valgyti vaikai?

Mo­kyk­la – ne tik ži­nių vers­mė. Tai ir ug­dy­mo įstai­ga, kur, be ki­tų da­ly­kų, aiš­ki­na­ma ir svei­kos, tai­syk­lin­gos mi­ty­bos pra­smė. To­dėl vi­suo­me­nės svei­ka­ta be­si­rū­pi­ni­nan­čių ins­ti­tu­ci­jų tiks­las – siek­ti, kad mo­kyk­lo­se mo­ki­niams bū­tų tie­kia­mi mais­to pro­duk­tai, už­tik­ri­nan­tys mais­to me­džia­gų fi­zio­lo­gi­nius po­rei­kius, pa­de­dan­tys ug­dy­ti svei­kos mi­ty­bos įgū­džius.

Va­do­vau­jan­tis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2010 m. lie­pos 19 d. įsa­ky­mu Nr. V-645 „Dėl mo­ki­nių mai­ti­ni­mo or­ga­ni­za­vi­mo bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­se tvar­kos ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo“ (Žin., 2010, 89−4735), mo­kyk­lo­je tiks­lin­ga pa­tiek­ti vie­ną so­tų pa­tie­ka­lą su daug dar­žo­vių ar vai­sių, ku­ris už­tik­rin­tų, kad mo­ki­nys bus il­gai so­tus ir gaus vi­sa­ver­tį mai­ti­ni­mą (bal­ty­mų, ang­lia­van­de­nių ir rie­ba­lų). Sriu­ba, spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, uži­ma di­de­lę skran­džio tu­ri­nio da­lį, ta­čiau vai­kas grei­tai vėl jau­čia­si al­ka­nas, nes jo­je nė­ra pa­kan­ka­mai mais­ti­nių me­džia­gų. Vis dėlto pa­gei­dau­jan­tieji sriu­bos ga­li rink­tis ir šį pa­tie­ka­lą.

Karš­tų pa­tie­ka­lų pa­tei­ki­mo idė­ja yra to­kia: vie­ną die­ną ga­mi­na­mi 1–3 mė­sos pa­tie­ka­lai (pvz., mal­ti­nis, troš­ki­nys ar paukš­tie­na). Ki­tą die­ną – ke­li žu­vies pa­tie­ka­lai. Dar ki­tą die­ną – bul­vių plokš­tai­nis, varš­kė­čiai ar dar­žo­vių troš­ki­nys. Mi­ty­bos spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, taip vai­kai bus pra­ti­na­mi val­gy­ti įvai­rų ir mi­ty­bos po­rei­kius už­tik­ri­nan­tį mais­tą (tiek žu­vį, tiek mė­są ar ki­tus pro­duk­tus), o ne tik sa­vo mėgs­ta­mus patiekalus.

Tau­so­jan­tis virš­ki­ni­mo sis­te­mą pa­tie­ka­las tu­ri bū­ti pa­tie­kia­mas kas­dien. Jei per pie­tus siūlomas tik vie­nas karš­tas pa­tie­ka­las, jis tu­ri bū­ti vir­tas ar­ba troš­kin­tas.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2010 m. lie­pos 19 d. mi­nė­to įsa­ky­mo 3 prie­de (Žin., 2010, 89−4735) nu­ro­dy­ti mais­to prie­dai, ku­rių ne­tu­ri bū­ti mo­ki­niams mai­tin­ti skir­tuo­se mais­to pro­duk­tuo­se: tai – kon­ser­van­tai (mo­ki­nių mai­ti­ni­mui tu­ri bū­ti tie­kia­mas švie­žias mais­tas); sal­dik­liai (au­gan­čiam or­ga­niz­mui rei­kia ener­gi­jos, o ne sal­daus sko­nio); aro­ma­to ir sko­nio stip­rik­liai, da­žik­liai.

Vals­ty­bi­nė vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros tar­ny­ba pri­me­na, kad nuo 2010 m. lie­pos 20 d. rei­ka­lau­ja­ma mais­to pro­duk­tų, tarp jų – ir mais­to pa­pil­dų, ku­rių su­dė­ty­je yra tam tik­rų da­žik­lių, eti­ke­tė­je nu­ro­dy­ti: „Ga­li tu­rė­ti nei­gia­mos įta­kos vai­kų ak­ty­vu­mui ir dė­me­siui.“ Mo­ki­nių mai­ti­ni­mui skir­tuo­se pro­duk­tuo­se dažiklių ne­ga­li bū­ti. Šis rei­ka­la­vi­mas nu­sta­ty­tas Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos reg­la­men­to (EB) Nr. 1333/2008 24 straips­ny­je.

Ina KA­VA­LIAUS­KIE­NĖ

Ma­ri­jam­po­lės vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro

vyr. spe­cia­lis­tė