Žemyn ir aukštyn
37-ame „Veido“ žurnalo numeryje paskelbtas naujas visų Lietuvos savivaldybių reitingas, kurį šis žurnalas sudaro jau ketvirtą kartą. Skelbiami duomenys rodo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė 2008-aisiais buvo penktoje vietoje, o dabar ji nusmukusi į dvidešimt septintąją.
Tokių kritimų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, Elektrėnų savivaldybė, buvusi antroje pozicijoje, šiemet tenkinasi trisdešimt aštunta vieta. Alytaus miestas, turėjęs trečią vietą, dabar tik dvidešimt šeštas. Kaišiadorys, buvę aštunti, šiemet – penkiasdešimt ketvirti.
O štai mūsų kaimynai šakiečiai nėrė į priekį, galima sakyti, kosminiu greičiu: buvę keturiasdešimt antri, šiemet jie – devinti. Daugiau kaip dvigubai savo poziciją pagerino Kazlų Rūdos savivaldybė, buvusi trisdešimt ketvirtoje vietoje, o dabar atsidūrusi penkioliktoje. Beveik stabiliai laikosi Marijampolė: buvo dvyliktoje vietoje, dabar yra vienuoliktoje.
Lėmė 21 kriterijus
Savivaldybės buvo reitinguojamos naudojantis Statistikos departamento, ministerijų, kitų valstybinių institucijų 2009–2010 m. duomenimis. Šiemet buvo vertinama dar išsamiau – net pagal 21 kriterijų.
Skaičiuota gyventojų pokytis per metus, nedarbo paplitimas, veikiančios įmonės, pastatyti nauji butai ir namai, asfaltuoti keliai, tiesioginės užsienio investicijos, biudžeto ir ES lėšos, tenkančios vienam gyventojui, nusikalstamumo lygis, renovuotos mokyklos, turimos bibliotekos, kultūros centrai, gyventojų sergamumas, medicininių paslaugų prieinamumas.
Balus savivaldybės šiemet gavo ir už ligoninėse bei privačiuose kabinetuose dirbančių gydytojų, odontologų, slaugytojų, kineziterapeutų, masažuotojų skaičių. Analizuota, kokios prašymų eilės susidariusios į savivaldybėms priklausančius lopšelius-darželius.
Rajono Savivaldybė – 27-oje vietoje
Kiekvienas kriterijus maksimaliai galėjo būti įvertintas šimto taškų suma. Be to, kiekvienam kriterijui buvo suteiktas atitinkamo lyginamojo svorio koeficientas. Didžiausi teko nedarbo, ES lėšų pritraukimo, renovuotų mokyklų, laisvų vietų vaikų lopšeliuose-darželiuose rodikliams. Mažiausiu tenkinosi kultūros įstaigų skaičius.
Visa tai pavertus balais, daugiausia jų (52,58) surinko ir pirmąją vietą, kaip ir 2008 m., užėmė Neringos savivaldybė, antroje vietoje – Kauno miestas (52,17 balo), trečioje – Vilnius (51,68 balo). Mažiausiai balų (27,3) surinko ir paskutinėje, 60-oje, vietoje atsidūrė Pagėgių savivaldybė, prieš tai buvusi keturiasdešimt penktoje pozicijoje. Sąrašo gale – ir mūsų kaimynė Kalvarija (27,32 balo, 59 vieta) bei Šalčininkų rajonas (29,2 balo, 58 vieta).
Vilkaviškio rajonui, surinkusiam 34,03 balo, teko, kaip jau minėta, dvidešimt septinta vieta. Beje, mažiau kaip po 34 balus surinko 33 savivaldybės.
Tuštėjanti šalis
Reitingo rezultatus apibendrinančiame „Veido“ žurnalo rašinyje teigiama, kad „žmonių migracijos ir mirtingumo rodiklis bene geriausiai atspindi kiekvieno miesto ir rajono gyventojų nuotaikas bei lūkesčius: ar jie dar kažko tikisi iš savo gyvenamosios vietovės ir čia lieka gimdyti vaikų bei kurti savivaldybės BVP, ar nemato konkrečios vietovės perspektyvų ir keliasi į didmiesčius arba emigruoja į svetimus kraštus“.
Statistikos departamento pateikta analizė rodo, kad gyventojų Lietuvoje sumažėjo maždaug puse milijono.
Per pastaruosius metus daugiausia jų gimė arba persikėlė iš kitur į Kauno rajono savivaldybę, kurioje gyventojų skaičiaus pokytis yra 1,73, Neringos savivaldybėje – 1,68. Išskyrus keletą kitų, likusiose gyventojų skaičiaus pokytį, deja, žymi minusai. Su šiuo rodikliu tarp tokių savivaldybių atsidūręs ir Vilkaviškio rajonas (-0,82), taip pat – Šakių rajono savivaldybė (-1,04), Kazlų Rūda (-1,23). O labiausiai Lietuvoje „nukraujavusi“ Akmenė (-1,94).
Kur plaukia ir neplaukia investicijos
Mažiausiai bedarbių nuo darbingo amžiaus žmonių dabar priskaičiuojama Neringoje (4 proc.), o labiausiai nuo praėjusių iki šių metų rugpjūčio nedarbo lygis išaugo Vilniaus rajone. Jame šiuo metu darbo neturi kas penktas žmogus, o tai yra 20,8 visų darbingų šio rajono žmonių.
Vilkaviškio rajone bedarbiai nuo darbingo amžiaus žmonių sudaro 14,5 proc., Šakių rajone – 14 proc., Marijampolėje – 13,6 proc., Kazlų Rūdoje – 13 proc., Kalvarijos savivaldybėje – 18,2 proc.
Kitas svarbus rodiklis – kiek yra iš tiesų dirbančių įvairių įmonių ir bendrovių. Natūralu, kad čia pirmauja daugiausia gyventojų (per 560 tūkst.) turinti Vilniaus miesto savivaldybė. Joje veikia beveik 21 tūkstantis įvairių įmonių.
Vilkaviškio rajone, kuriame gyventojų skaičius šiek tiek viršija 47 tūkstančius, yra 389 įvairios įmonės, Šakių rajone – 272, Marijampolės savivaldybėje – 1079, Kalvarijoje – 89.
Pastarajai savivaldybei prastai sekasi vilioti ir užsienio investuotojus. Čia vienam gyventojui tenka vos 7 litai tiesioginių užsienio investicijų. Vilkaviškio rajone – 114 Lt, Šakių rajone – 449 Lt, o Kazlų Rūdos savivaldybėje – beveik 16 tūkst. litų vienam gyventojui. Daugiausia tiesioginių užsienio investicijų pritraukė Mažeikių rajono savivaldybė – vienam gyventojui tenka beveik 47 tūkst. litų.
Daugiausia Europos Sąjungos paramos vienam gyventojui teko Neringos savivaldybėje – per 33 tūkst. Lt, mažiausiai gauta Kauno mieste – 1,2 tūkst. Lt. Vilkaviškio rajone ES parama vienam gyventojui sudarė 2729 Lt. Šakiečiai jos pasiėmė daugiau kaip po 4000 Lt.
Gerėjantį gyvenimą atspindi ir namai
Žvilgtelėjus į tai, kiek vienam gyventojui skirta biudžeto lėšų, akivaizdu, kad šioje srityje nepralenkiama 3682 žmones turinti Neringos savivaldybė (5451 Lt vienam žmogui). Po 3629 Lt tekę gyvenantiesiems Birštono savivaldybėje. Likusioje absoliučioje daugumoje šalies savivaldybių vienam gyventojui tenkančios biudžeto lėšos neviršija 2000 litų.
Vilkaviškio rajone jos nesiekia 1800 litų. Šakių rajono savivaldybėje jos sudaro 1947 Lt, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje – per 1600 Lt, Kalvarijoje – 1845 Lt vienam gyventojui.
Ar gyvenimas gerėja, atspindi ir kylantys (arba ne) nauji butai bei namai. Noriausiai tautiečiai kuriasi Vilniuje, kuriame per 2009 metus pastatyti 5293 butai ir namai. Beveik pusantro tūkstančio jų padaugėjo Vilniaus rajone. Daugiau kaip 1000 butų ir namų iškilo Kauno mieste, Marijampolėje – 136, Vilkaviškio rajone – 46. Mažiausiai naujų butų ir namų pastatyta Neringos (bet čia galioja griežti statybos reglamentai), Rietavo, Skuodo, Pasvalio, Pakruojo, Akmenės, Jurbarko, Šilalės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir kitose savivaldybėse. Kai kurioms už šį kriterijų vertintojai visai nedavė taškų.
Vaikai, keliai, nusikaltimai
Kalbant apie gyvenimo kokybę, negalima nepaminėti ir vaikams auginti sudarytų sąlygų. Šiuo požiūriu liūdniausias vaizdas – Vilniuje. Čia lopšeliuose ir darželiuose trūksta beveik 8 tūkstančių vietų, Vilkaviškio rajone – 541.
Eilių patekti į šias ikimokyklinio ugdymo įstaigas nėra vos keliose savivaldybėse. Panevėžio miestas turi net 380 laisvų vietų. „Veidas“ pažymi, kad čia prie darželių tuštėjimo, matyt, prisidėjo ir tai, kad daugybė Panevėžio gyventojų su vaikais emigravo į užsienį.
Pagal skelbiamus mokyklų renovavimo rodiklius „Veido“ žurnalas daro išvadą, kad labiausiai savo jaunaisiais gyventojais rūpinasi Druskininkų valdžia. Šioje savivaldybėje renovuota beveik 60 proc. mokyklų. Daugiau kaip 40 proc. – Anykščių rajone, daugiau kaip 20 proc. – Kėdainių, Pasvalio, Zarasų ir kitose savivaldybėse. Vilkaviškio rajone – 8,33 proc. Prasčiausiai šioje srityje atrodo Birštono savivaldybė, nerenovavusi nė vienos mokyklos.
Duomenys apie asfaltuotus kelius rodo, jog geriausiais keliais važinėja visaginiečiai (asfaltuoti visi keliai). Neringos savivaldybėje asfaltas dengia daugiau kaip 90 proc. kelių. Visose kitose savivaldybėse šis rodiklis svyruoja nuo 86 (Vilniaus mieste) iki 51 proc. (Širvintų rajone). Vilkaviškio rajone asfaltuota beveik 55 proc. kelių.
Gyvenimo saugumo lygį atspindi ir nusikaltimų skaičius. Daugiausia jų padaroma Vilniaus mieste: 100 tūkst. gyventojų – 2211. Toliau rikiuojasi Klaipėda – 1672 ir Kauno miestas – 1668. Daugiau kaip po 1,5 tūkst. nusikaltimų 100 tūkst. gyventojų tenka Jonavos, Vilniaus rajonuose, Kalvarijos savivaldybėje. Marijampolėje – 1,3 tūkst., Šakiuose – 884, Vilkaviškio rajone – 820.
Vilkaviškiečiai – prie sveikiausių
Nežiūrint visų aukštumų ir žemumų reitingo lentelėje, Vilkaviškio rajonas pagal gyventojų sergamumo rodiklį priskirtinas prie sveikesnių regionų. Per ataskaitinius metus mūsų rajone 1000 gyventojų užregistruoti 1593 su-sirgimai. Tuo tarpu 27 savivaldybėse šis rodiklis minėtam gyventojų skaičiui daugiau ar mažiau yra perkopęs 2000 susirgimų.
Sveikiausiu galima laikyti Kelmės kraštą, kuriame tūkstančiui gyventojų užregistruota tik 1,2 tūkst. susirgimų. Labiausiai pasiligoję panevėžiečiai, kur užregistruotų susirgimų skaičius tūkstančiui gyventojų siekia beveik 3000.
Paruošta pagal
„Veido“ žurnalą
Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas BAGUŠINSKAS:
– „Veido“ žurnalo reitingams neteikiu jokios reikšmės. Jau pernai atsisakiau dalyvauti apklausoje, nes įsitikinau, kad savivaldybės reitinguojamos neprofesionaliai, pagal visiškai neaiškius vertinimo principus. Jau vien tas teiginys, kad rajone renovuota tik per 8 proc. mokyklų, rodo apklausos rengėjų nekompetenciją. Tegul jie pasako, kuri mūsų rajono mokykla nesutvarkyta?
Jeigu jau norima organizuoti savivaldybių reitingavimą, mano galva, dar metų pradžioje turėtų būti parengti nuostatai, numatyti aiškūs principai ir kriterijai, apie tai viešai paskelbiama ir tik po to skaičiuojama, lyginama, vertinama. Tada ir tie „šuoliai“ iš pirmųjų vietų į paskutiniąsias būtų aiškesni bei visiems suprantami.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.