Vieninteliai reguliarūs jaunimo šokiai rajone vyksta Lakštučiuose

Jau apie me­tus Lakš­tu­čių kai­mo bend­ruo­me­nės sa­lė­je kiek­vie­ną penk­ta­die­nį or­ga­ni­zuo­ja­ma jau­ni­mo dis­ko­te­ka, į ku­rią nuo­lat su­si­ren­ka šo­kė­jų iš įvai­rių ra­jo­no vie­to­vių.

Pra­džia kė­lė abe­jo­nių

Idė­ja reng­ti šo­kius ki­lo vie­ti­niam jau­ni­mui. „Mes vi­si la­bai to no­rė­jo­me, ta­čiau suau­gu­sie­ji dve­jo­jo“, – pri­si­mi­nė Lakš­tu­čių gy­ven­to­ja Ais­tė Šuns­ky­tė. Lakš­tu­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Žyd­rū­nė Duo­bie­nė taip pat sa­kė, jog bu­vo bai­min­ta­si, kad ėmus reng­ti šo­kius pra­si­dės ne­tvar­ka. „Kaip ir vi­sur, taip ir pas mus at­si­ra­do skep­ti­kų. Nors jau­ni­mas la­bai pra­šė or­ga­ni­zuo­ti dis­ko­te­kas, ta­čiau suau­gu­sie­ji bi­jo­jo, jog ne­bus iš­veng­ta ne­ra­mu­mų: grei­tai vis­kas bus iš­lau­žy­ta, iš­dau­žy­ta, su­nio­ko­ta ap­lin­ka“, – tei­gė Ž. Duo­bie­nė.

Vy­res­nių žmo­nių būgš­ta­vi­mai ne­bu­vo be pa­grin­do. Pra­dė­jus reng­ti šo­kius, jau pa­tį pir­mą va­ka­rą, ki­lus tar­pu­sa­vio konf­lik­tams, te­ko kvies­ti po­li­ci­ją. At­vy­kę pa­rei­gū­nai tuo­jau pat iš­spren­dė vi­sus ne­su­ta­ri­mus, ta­čiau taip pat pa­rei­ka­la­vo kuo sku­biau pa­baig­ti šo­kius. „Tą­kart taip ir pa­siel­gė­me. Vis dėl­to, nors ir bi­jo­jo­me, ne­nu­lei­do­me ran­kų ir jau ki­tą sa­vait­ga­lį vėl su­ren­gė­me dis­ko­te­ką. Dau­giau pro­ble­mų neiš­ki­lo – tai bu­vo vie­nin­te­lis rim­tes­nis in­ci­den­tas“, – tei­gė Lakš­tu­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Išug­dė tvar­ką

Nors rim­tų ne­ma­lo­nu­mų šo­kiuo­se dau­giau nie­ka­da ne­ki­lo, ta­čiau dar ku­rį lai­ką vie­nos pro­ble­mos – šiukš­li­ni­mo – iš­veng­ti ne­pa­vyk­da­vo. „Ke­lis pir­muo­sius kar­tus pa­si­bai­gus šo­kiams pri­rink­da­vo­me mai­šus šiukš­lių. Vė­liau pra­dė­jo­me draus­min­ti: pa­ma­tę nu­me­tant šiukš­lę, griež­tai rei­ka­lau­da­vo­me ją pa­kel­ti ir nu­neš­ti į vie­ną iš gau­siai pri­sta­ty­tų šiukš­lia­dė­žių“, – kal­bė­jo Ž. Duo­bie­nė. Pa­sak jos, šiuo me­tu tiek vie­ti­nis, tiek iš ki­tur at­vy­kęs jau­ni­mas jau sten­gia­si ne­šiukš­lin­ti, pri­žiū­ri, kont­ro­liuo­ja vie­ni ki­tus.

„Vi­sa­da po dis­ko­te­kos ki­tą die­ną pa­tys atei­na­me ir ap­tvar­ko­me ap­lin­ką, suau­gu­sių­jų nie­ka­da ne­pra­šo­me pa­dė­ti – tai mū­sų pa­rei­ga“, – pasakojo Lakš­tu­čių gy­ven­to­ja Li­gi­ta Kups­tai­tė.

Ki­ti ne­si­ryž­ta

Pa­sak Ž. Duo­bie­nės, ji daž­nai bend­rau­jan­ti su ki­tų kai­mų bend­ruo­me­nių at­sto­vais ir šie nuo­lat tei­rau­ja­si, kaip se­ka­si or­ga­ni­zuo­ti dis­ko­te­kas. „Nors ki­ti ir do­mi­si, ta­čiau pa­tys į tai žiū­ri ga­na at­sar­giai. Nie­kur ki­tur suau­gu­sie­ji ne­si­ryž­ta pri­žiū­rė­ti jau­ni­mo šo­kių, nes neat­si­ran­da sa­va­no­rių“, – kal­bė­jo kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė. Pa­sak jos, Lakš­tu­čiuo­se vyks­tan­čio­je dis­ko­te­ko­je nuo­lat bu­di 3–4 suau­gę vy­rai ir bent dvi mo­te­rys.

Tie­sa, anot pa­šne­ko­vės, tvar­kai pa­lai­ky­ti už­ten­ka dvie­jų as­me­nų, tad ki­ti, kol vyks­ta šo­kiai, lai­ką lei­džia prie bend­ruo­me­nės sa­lė­je esan­čių bi­liar­do, fut­bo­lo ar te­ni­so sta­lų. Pri­rei­kus pa­gal­bos, jie bet ka­da bū­na pa­si­ruo­šę atei­ti ir pa­dė­ti, ta­čiau pa­pras­tai to ne­pri­rei­kia.

Su klu­bais ne­pa­ly­gi­na­ma

„Kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį par­va­žia­vu­si na­mo sku­bu į šo­kius – čia su­si­ren­ka vi­si drau­gai, pa­žįs­ta­mi. Sma­gu ne tik pa­šok­ti, bet ir tie­siog pa­bend­rau­ti“, – tei­gė sos­ti­nė­je stu­di­juo­jan­ti A. Šuns­ky­tė.

„Šo­kiuo­se ne­bu­vau tik kar­tą, kai sir­gau. Dėl to jau­čiau­si la­bai pra­stai“, – pri­si­mi­nė L. Kups­tai­tė.

„Nors gy­ve­nu Kau­ne, bet į Lakš­tu­čius pas gi­mi­nai­čius at­vyks­tu la­bai daž­nai, net ir žie­mą. Lan­ky­tis dis­ko­te­ko­je la­bai pa­tin­ka. Čia vi­suo­met bū­na su kuo pa­šok­ti ar pa­šne­kė­ti. Nors pa­žįs­tu ne vi­sus, bet pa­ste­bė­jau, kad su­si­rin­ku­si pub­li­ka la­bai drau­giš­ka, kul­tū­rin­ga“, – pa­sa­ko­jo Vai­da Ja­ki­ma­vi­čiū­tė. Ji tei­gė ga­lin­ti pa­ly­gin­ti Lakš­tu­čiuo­se vyks­tan­čią dis­ko­te­ką su lai­ki­no­sios sos­ti­nės jau­ni­mo šo­kių klu­bais.

„Klu­buo­se jun­ta­ma di­des­nė įtam­pa, bai­mė, kad kam nors neuž­lip­tum ant ko­jos ir ne­bū­tum pa­stum­tas. Be to, ten ir mu­zi­ka daž­nai bū­na vie­no­da, tran­ki, to­dėl at­si­pa­lai­duo­ti yra pa­pras­čiau­siai sun­ku“, – ti­ki­no mer­gi­na. Anot jos, Lakš­tu­čiuo­se po­pu­lia­riau­sia lie­tu­viš­ka mu­zi­ka.

Tu­ri rei­kia­mą įran­gą

No­rint or­ga­ni­zuo­ti dis­ko­te­kas, te­ko su­kti gal­vą, iš kur gau­ti tin­ka­mos įran­gos. Di­de­lė rei­ka­lin­gos su­mos da­lis bu­vo gau­ta iš įvai­rių pa­reng­tų pro­jek­tų, bend­ruo­me­nės lė­šų. Taip pat fi­nan­siš­kai pri­si­dė­jo tiek Lakš­tu­čių jau­ni­mas, tiek jų tė­vai.

Šiuo me­tu kai­mo bend­ruo­me­nė tu­ri įsi­gi­ju­si be­veik vi­są rei­kia­mą įran­gą: mu­zi­kos apa­ra­tū­rą, va­di­na­mą­ją dū­mų ma­ši­ną, į mu­zi­ką rea­guo­jan­čias švie­sas ir kt. Da­lį nuo­sa­vos tech­ni­kos į kiek­vie­nus šo­kius at­si­ne­ša Lakš­tu­čių gy­ven­to­jas Žil­vi­nas Oža­kaus­kas, ku­ris daž­niau­siai ir yra at­sa­kin­gas už mu­zi­ką. Pa­sak Ž. Duo­bie­nės, ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma įsi­gy­ti ne­šio­ja­mus mik­ro­fo­nus – ta­da rei­kia­ma įran­ga bus vi­siš­kai su­komp­lek­tuo­ta.

„Už vis­ką yra at­sa­kin­gi ke­li jau­nuo­liai. Jie pa­tys pa­si­skirs­to, kas vie­ną ar ki­tą va­ka­rą bus at­sa­kin­gas už mu­zi­ką, ku­rio na­muo­se bus sau­go­ma vi­sa apa­ra­tū­ra. Vi­si jau­nuo­liai yra la­bai at­sa­kin­gi, ne­bi­jo im­tis ini­cia­ty­vos, vi­sa­da pa­si­ruo­šę iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką. Jais ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti“, – džiau­gė­si Ž. Duo­bie­nė.

And­rius GRY­GE­LAI­TIS