Skundžiasi geriamojo vandens kokybe

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­no Ky­bar­tų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas, pa­si­pik­ti­nęs val­di­nin­kų dar­bu.

– Jau daug me­tų gy­ve­nu Mat­lau­kio kai­me, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. – Čia tu­ri­me se­ną van­dens bokš­tą, ku­rio van­duo tin­ka ne­bent ko­joms nu­si­plau­ti. Apie tai, kad jį bū­tų ga­li­ma ger­ti, nė­ra nė kal­bos. Tie, kas tu­rė­tų vendentiekį pri­žiū­rė­ti, ne­pri­žiū­ri. Vamz­džiai kiau­ri, pra­trūks­ta ir van­duo bė­ga tai vie­no­je, tai ki­to­je vie­to­je. Ne kar­tą rin­ko­me pa­ra­šus ir krei­pė­mės į se­niū­ni­ją, kad mums pa­dė­tų, ta­čiau nie­kas ne­si­kei­čia jau ke­le­ri me­tai.

Ky­bar­tų se­niū­nas Aud­rius Bal­bie­rius sa­kė, jog vis­ką, kas yra se­niū­ni­jos va­lio­je, jos dar­buo­to­jai pa­da­rė. Su­rink­ti pa­ra­šai, pa­ra­šy­ti pra­šy­mai. UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“ su­tin­ka pe­rim­ti ob­jek­tą, ta­čiau dėl kaž­ko­kių tei­si­nių pe­ri­pe­ti­jų rei­ka­lai ne­ju­da jau be­maž dve­jus me­tus.

Van­den­tie­kiu nau­do­ja­si tri­jų kai­mų žmo­nės. Van­de­nį iš jo gau­na ne tik Mat­lau­kio, bet ir Ky­bei­kių bei Kur­pi­kų kai­mų gy­ven­to­jai. Prie bokš­to su­tik­ti Mat­lau­kio kai­mo gy­ven­to­jai sa­kė, kad van­duo čia tik­rai blo­gas, o kar­tais jo ir iš­vis ne­bū­na. Daž­nas sa­kė at­si­ve­žan­tis ge­ria­mo­jo van­dens iš Ky­bar­tų grę­ži­nio.

Mat­lau­kio kaimo se­niū­nai­tis Ro­ber­tas Mic­ke­vi­čius van­dens tie­ki­mu kai­mui taip pat ne­si­džiau­gė: „Anks­čiau van­den­tie­kio sa­vi­nin­kai pa­re­mon­tuo­da­vo tra­sas ir di­de­lių pro­ble­mų ne­kil­da­vo, ta­čiau ko­ky­bės nie­ka­da ne­bu­vo. Kiek man ži­no­ma, da­bar kaž­kur vėl pra­trū­ko vamz­dis. Ga­li­ma bū­tų su­si­dė­ti vi­siems pi­ni­gų, nu­si­pirk­ti vamz­džių, su­si­tvar­ky­ti, bet kad kai ku­rie gy­ven­to­jai net ke­lių li­tų už van­de­nį ne­ga­li su­mo­kė­ti, ką jau kal­bė­ti apie pi­ni­gus kaž­ko­kiai re­no­va­ci­jai…“

Se­niū­nai­tis ste­bė­jo­si, jog žmo­nės vi­sa­da no­ri, kad ki­ti vis­ką už juos pa­da­ry­tų. Juk pa­tiems už­tek­tų tik šiek tiek pri­si­dė­ti ir gy­ve­ni­mas pa­ge­rė­tų, ta­čiau daž­nam net to­kia min­tis ne­ky­la.

Prie sa­vo ūkio esan­tį van­dens bokš­tą R. Mic­ke­vi­čius pri­žiū­ri
pats: už­den­gė nau­ju dang­čiu, ste­bi, kad ne­prik­ris­tų ne­šva­ru­mų. Ūki­nin­kas sa­kė ža­dė­jęs duo­ti ne­tgi sa­vo tech­ni­kos, jei pa­vyk­tų vi­siems su­si­tar­ti ir pra­dė­ti tvar­ky­ti Mat­lau­kio van­dens bokš­tą. Ta­čiau te­ri­to­ri­ja, kur tie­kia­mas van­duo, ne­ma­ža, žmo­nės gy­ve­na skir­tin­gi, tad su­si­tar­ti sun­ku.

Kai ku­rie mat­lau­kiš­kiai svars­to, jog per­duo­ti eksp­loa­tuo­ti van­den­tie­kį UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“ ka­žin ar bū­tų tin­ka­ma išei­tis. Van­duo tuo­met pa­brang­tų ir tie, ku­rie neiš­ga­li su­si­mo­kė­ti da­bar, ne­mo­kė­tų ir pa­skui. Ta­čiau gal­būt van­dens tie­kė­jams pa­vyk­tų ge­riau su­si­tar­ti su kai­mo žmo­nė­mis, ne­gu vie­ti­niams pa­vyks­ta su­si­kal­bė­ti tar­pu­sa­vy­je?

Kaip sa­kė Ky­bar­tų se­niū­ni­jos vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Vi­tas Kat­ke­vi­čius, si­tua­ci­ja yra ypa­tin­ga. Van­dens bokš­tas pri­klau­so vie­ša­jai įstai­gai „Mat­lau­kio van­de­nys“, ku­riai va­do­vau­ja Val­das Man­čia­kas. Šis, pa­sak gy­ven­to­jų, su žmo­nė­mis ne­si­ta­ria, tik ima pi­ni­gus. Ka­dan­gi se­ni vamz­džiai nuo­lat trū­ki­nė­ja, tad van­dens ly­giui pa­lai­ky­ti bokš­te nuo­lat nau­do­ja­ma elekt­ra. Jos su­nau­do­ja­ma tiek daug, kad van­duo, per­da­vus jo tie­ki­mą UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“, ka­žin ar pa­brang­tų.

Pa­sak spe­cia­lis­to, in­ves­tuo­ti rei­kia daug – tie­siog keis­ti vis­ką iš pa­grin­dų. Smė­liu už­si­ne­šęs ir grę­ži­nys, ku­rį rei­kia ar­ba va­ly­ti, ar­ba gręž­ti nau­ją. Vamz­džiai su­si­dė­vė­ję, nes tai vie­nur, tai ki­tur nuo­lat telk­šo ba­los. Pi­ni­gų rei­kia daug, o in­ves­tuo­ti nė­ra kam. Mat 2012 m. bai­giasi vie­šo­sios įstai­gos „Mat­lau­kio van­de­nys“ re­gist­ra­ci­jos pa­žy­mė­ji­mas, ku­rio pra­tęs­ti va­do­vas ne­si­ruo­šia.

Pa­ban­dė­me iš­siaiš­kin­ti, kas truk­do per­duo­ti Mat­lau­kio van­dens tie­ki­mą UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“ spe­cia­lis­tams. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­ti­nio ūkio sky­riaus ve­dė­jas Sta­nis­lo­vas Krav­čen­ka sa­kė, jog kaip tik už­sii­man­tis šiuo rei­ka­lu. Jau ruo­šia­mas įsa­ky­mas per­duo­ti šį van­dens bokš­tą UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“.

– Il­gai ne­ra­do­me jo­kių in­ven­to­ri­za­ci­jos by­lų, tur­to nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tų, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no ve­dė­jas. – Van­den­tie­kio li­ni­jų nie­kas ne­pro­jek­ta­vo, ne­re­gist­ra­vo, tad vis­ką su­tvar­ky­ti bu­vo ga­na su­dė­tin­ga.

S. Krav­čen­ka ža­dė­jo, kad grei­tu lai­ku tri­jų mi­nė­tų kai­mų van­den­tie­kio sis­te­mas pe­rims bend­ro­vė UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“. Ki­tų me­tų biu­dže­te nu­ma­to­mi ir pi­ni­gai ob­jek­to re­no­va­ci­jai.

– Ne­pa­ten­kin­tų­jų ga­li at­si­ras­ti ir vis­ką su­tvar­kius, nes rei­kės įsi­ves­ti skai­tik­lius, van­duo ga­li pa­brang­ti, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tas. – Ta­čiau ki­tos išei­ties nė­ra.

Pa­sak ve­dė­jo, iš se­niū­ni­jų ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja apie pa­na­šius ob­jek­tus, ku­rie tu­rė­tų il­gai­niui pe­rei­ti UAB „Vil­ka­viš­kio van­de­nys“.