VšĮ „Ekoagros“ respublikiniame konkurse „Pažangiausias ekologinis ūkis“ tradiciškai apdovanojo geriausius ekologinius ūkius. Šiais metais tarp nominuotųjų buvo ir du Vilkaviškio rajono ūkiai – Genoefos Maskeliūnienės iš Bartninkų seniūnijos Lakštučių kaimo bei Algio Dirmeikio iš Gižų seniūnijos Dabravolės kaimo.
Ūkininkauja dėl įsitikinimų
Nuo 1992 m. Gižų seniūnijoje ūkininkaujantis Algis Dirmeikis ekologišką produkciją pradėjo auginti šiek tiek daugiau nei prieš trejus metus. Pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. ekologinio ūkininkavimo programą 100 ha plote javus auginantis vyriškis tikina, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi tokį pasirinkimą, buvo ne didesnės išmokos, o asmeniniai įsitikinimai. „Taip, neneigsiu, išmokos turėjo nemažai įtakos mano apsisprendimui, bet labiausiai paveikė noras auginti sveiką produkciją“, – prisipažino A. Dirmeikis.
Vyras paaiškino, jog ekologiniam javų ūkiui skiriamos išmokos šiuo metu siekia šiek tiek daugiau nei 700 Lt už hektarą. Pasak gižiečio, jeigu jis būtų pradėjęs ekologiškai ūkininkauti metais anksčiau, šiuo metu gautų dvigubai didesnes išmokas, nes būtų spėjęs pasinaudoti Kaimo plėtros 2004–2006 m. programa.
Reikalavimai keičiasi
Gižų seniūnijos ūkininkas teigė, jog turint ekologinį ūkį sunkiausia yra laikytis visų reikalavimų. Juk tokiame ūkyje negalima naudoti nei chemikalų, nei trąšų. Paklaustas, ar nesunku kovoti su piktžolėmis, vyras teigė, kad tai daryti nėra lengva. „Šiuo metu turiu įsigijęs specialias ekologiniam ūkininkavimui skirtas akėčias – praktiškai tik jomis naudodamasis ir kovoju su įvairiomis piktžolėmis“, – pasakojo A. Dirmeikis.
Ūkininkas prisiminė, kad pradžioje vertėsi ne tik augalininkyste, bet ir gyvulininkyste, tačiau reikalavimai ekologiniam galvijų ūkiui nuolat keitėsi, todėl nusprendė jo atsisakyti. „Jau pusantrų metų nelaikau nė vieno galvijo. Kai pasiūlė sertifikuoti gyvulius, iš pradžių apie tai net negalvojau, bet vėliau sutikau. Tačiau pasirašius sutartį kasmet atsirasdavo vis naujų reikalavimų. Norint ir toliau laikyti galvijus, reikėjo rekonstruoti visą tvartą, o tai būtų nemažai kainavę“, – sakė pašnekovas. Jis tikino, kad būtent pasikeitę reikalavimai ir atgrasė nuo noro toliau laikyti gyvulius. „Manau, jog sutartis ir yra tam, kad pasirašius ją reikia laikytis numatytų sąlygų. Ne tik mes, žemdirbiai, privalome taip elgtis, bet ir tie, su kuriais sutartis pasirašome. Kiekvienas turime vykdyti savo įsipareigojimus, o ne juos keisti“, – nusivylimo neslėpė A. Dirmeikis.
Ekologiškos produkcijos nereikia
Ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai susiduria ne tik su ganėtinai sudėtingų reikalavimų laikymosi sąlygomis, bet ir su užaugintos produkcijos realizavimo problemomis.
„Dar tada, kai laikiau galvijus, bandžiau ieškoti, kas supirktų ekologišką produkciją. Deja, mūsų šalyje tokių supirkėjų neatsirado, tad tekdavo ją parduoti toms pačioms įmonėms, kurios supirkdavo gyvulius ir iš kitų ūkininkų, neturinčių ekologinio ūkio“, – pasakojo A. Dirmeikis. Vyras teigė, kad iš pradžių jam pasirodė labai keista, jog niekas nekreipdavo dėmesio į tai, ar galvijas užaugintas ekologiniame ūkyje, ar įprastame, – jų supirkimo kainos nesiskirdavo. „Buvo labai liūdna, kad visa gaunama produkcija – pienas ir mėsa – keliaudavo į vieną „bendrą katilą“, – kalbėjo ūkininkas.
Su ta pačia problema vyras susidūrė ir siekdamas realizuoti javus. Žieminius bei vasarinius kviečius, miežius su žirniais, pupas bei rugius auginantis A. Dirmeikis pasakojo, jog tik nuo pernai visą produkciją parduoda specialiai ekologinius javus superkančiai įmonei „Agerona“. Tiesa, pastaroji visus javus eksportuoja į Vokietiją, todėl ekologiškai užaugintas derlius mūsų šalyje nepasilieka. „Gaila, bet tenka pripažinti, kad Lietuvai ekologiškos produkcijos nereikia. Teko girdėti, jog pastaruoju metu mūsų šalyje jau kelios žuvų auginimo įmonės pradėjo supirkti ekologiškus javus, bet tai daro tik labai mažais kiekiais pagal savo poreikius“, – pasakojo A. Dirmeikis.
Nepaisant įvairių nesklandumų, vyras pasiryžęs ir toliau dirbti tik ekologiniame ūkyje. Tiesa, pasak jo, įtakos ateities sprendimui gali turėti nuolat besikeičiantys reikalavimai bei dirbamos žemės ploto kiekis.
Ekologinių ūkių skaičius mažėja
Šiais metais Vilkaviškio rajone ekologinę gamybą vykdo vos 32 ūkiai, iš kurių 10 dirba pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m., o 22 – pagal 2007–2013 m. ekologinio ūkininkavimo programas. Pernai tokių ūkių buvo per 50.
Pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistų, prognozės nedžiugina. Tikėtina, jog kitais metais ekologinių ūkių dar sumažės. Tokią situaciją tikriausiai lemia išmokų mažėjimas bei sugriežtinti įsipareigojimai. Manoma, kad žemdirbiai renkasi ekologinę žemdirbystę vien dėl didesnių išmokų, o ne dėl tvirto noro ekologiškai ūkininkauti.
Priimami mokėjimo prašymai
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, administruodama Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“, informuoja, kad jau priimami mokėjimo prašymai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programą „Ekologinio ūkininkavimo programa“ ir „Kraštovaizdžio tvarkymas“. Paramos gavėjams reikia nepamiršti, kad su mokėjimo prašymu privaloma pateikti patvirtinamojo dokumento ir (arba) nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašo kopijas bei ataskaitą iš ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo apie realizuotą produkciją. Mokėjimo prašymus galima teikti iki gruodžio 31 d.
Norintiesiems pradėti ekologiškai ūkininkauti Žemės ūkio rūmai lapkričio mėnesį organizuos informacinį seminarą.
Andrius GRYGELAITIS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.