Laima VABALIENĖ
Jau ilgus metus gyvuojanti Vilkaviškio kultūros centro kaimo kapelų šventė „Suvalkietiškas kiemas“ išaugo iki respublikinio liaudiškos muzikos festivalio, vartus atkėlusio ne tik savojo krašto muzikantams, bet ir svečiams iš Kėdainių, Šakių, Punsko.
Prastas sekmadienio oras kiek sumaišė organizatorių kortas ir kaimo kapeloms sugriaudėti per visą miestą nepavyko. Teko atsisakyti prisistatymo J. Basanavičiaus aikštėje, eitynių gatvėmis, tačiau suskambo visos Kultūros centro erdvės. Kapelos griežė ir pirmame aukšte, kur įvairias rankdarbių ekspozicijas demonstravo bei pirkėjų laukė tautodailininkai, ir Vlado Markūno paveikslų parodos fone antrame aukšte.
O paskui gyvenimas užvirė scenoje, tiksliau – suvalkietiškame kieme, kurį puošė alvitiečio tautodailininko Raimundo Blažaičio drožtas stogastulpis. Čia toliau pynėsi tradicinių šventės „Suvalkietiškas kiemas“ personažų istorijos. Jau keletą metų našlaujanti ir viena „Suvalkietiškame kieme“ šeimininkaujanti Urtė (šio renginio organizatorė ir pagrindinė vedėja Daiva Kasulaitienė) su savo mergikėmis sulaukė iš Italijos grįžusios viduriniosios dukros Stefos ir jos vaikino – žavaus italo Richardo (šiuos vaidmenis atliko K. Kasulaitytė ir Kultūros centre praktiką atliekantys Marijampolės kolegijos studentai). Pasirodė, kad visas šis kapelų sambūris būtent ir surengtas dėl šių svečių. Jų sutiktuvėms smagiai savo melodijas traukė Kėdainių „Vilainiai“ (vad. A. Mikalauskas), lauktuvių į Suvalkiją atvežę ne tik muzikos ir dainų, bet ir kėdainietiškų agurkų. Kol šeimininkė Urtė savais svečiais rūpinosi, žiūrovams snausti neleido Kybartų kultūros centro kaimo kapela „Žemyna“. Tik džiaugsminga ramybė scenoje truko neilgai. Mat žavųjį italą nusižiūrėjo ir vyriausioji Urtės dukra Aldutė. Tarusi, kad vyras – tai ne tvirtovės siena, ji ėmė regzti savus planus. O Richardo, atradęs, kad „Lietuva – tikras gražių merginų liobynas“, meilintis pradėjo dar ir jaunėlei Rūtai bei „grieko vertai“ pačiai Stefani mamai.
Kol visi aiškinosi, kas ką myli, ir mergišius Richardo buvo išgrūstas pro duris, įvykių nuošalėje neliko ir kaimo kapelos. Daug kur važinėjęs balsingas šakiečių „Čirpokas“ džiaugėsi pagaliau pirmą kartą ir kaimynus vilkaviškiečius aplankęs. „Klumpės“ vadovas J. Zakarevičius saviškius pristatė kaip kolektyvą iš pačios lietuvių sostinės Lenkijoje – Punsko ir grojo bei dainavo tik lietuviškas melodijas. Paskutinį tašką šeimyninėms peripetijoms padėjo Vilkaviškio kultūros centro kapela „Vingis“, kurią kėdainiečiai jau ir pas save į kiekvienais metais vykstančią gražią šventę „Čiulba lakštingėlė“ užkvietė.
Visiems kolektyvams padėkos žodį tarė ir prisiminimui apie viešnagę „Suvalkietiškame kieme“ po naują leidinį apie Vilkaviškio rajoną padovanojo vicemeras Jonas Meškauskas. Be lauktuvių ir gėlių kolektyvų neišleido ir Vilkaviškio kultūros centro direktorė Renata Medelienė. Scenoje susirinkusiems visiems šventės dalyviams žiūrovai negailėjo aplodismentų. Už smagiai praleistą popietę, už gražias lietuviškas dainas ir muziką. Už pažadą dar ne kartą susitikti – juk gyvenimas „Suvalkietiškame kieme“ tęsiasi.
„Suvalkietiško kiemo“ organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems, padėjusiems surengti kaimo kapelų šventę: Kultūros ministerijos kultūros rėmimo fondui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, kavinei „Pegasas“, „Senų vežimų“ klubui, UAB „Simedva“, UAB „Olimpijos spaustuvei“, tautodailininkui Raimundui Blažaičiui, informaciniams rėmėjams – laikraščiams „Santaka“ ir „Suvalkijos kraštas“.
Užsk. 7041
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.