SAVAITĖS KLAUSIMAS

Kaip vertinate Lie­tu­vo­je nu­si­sto­vė­ju­sias mi­ru­sių­jų pa­ger­bi­mo tra­di­ci­jas?


Onu­tė ANS­KAI­TIE­NĖ iš Klau­su­čių kai­mo:

– Ka­pus ap­lan­ko­me ir su­tvar­ko­me daž­nai. Ta­čiau Mi­ru­sių­jų pa­ger­bi­mo šven­tė ypa­tin­ga tuo, kad to­kia ji bū­na vie­ną kar­tą me­tuo­se ir la­bai jau pa­lie­čia šir­dį.


Zi­ta KAI­RY­TĖ, vil­ka­viš­kie­tė:

– Tė­vai pa­lai­do­ti Al­vi­te, gi­mi­nių ka­pų yra įvai­rio­se Lie­tu­vos vie­to­se. Ne­tu­riu kaip vi­sų ap­lan­ky­ti, bet sa­vuo­sius pri­si­me­nu vaikš­čio­da­ma po la­bai gra­žiai iš­puoš­tas Vil­ka­viš­kio ka­pi­nes. Gir­dė­jau apie nau­ją tar­ny­bą, ku­ri pa­gal už­sa­ky­mą ga­li už­deg­ti žva­ku­tes ant ka­po bet ku­rio­se ka­pi­nė­se. Tai ge­ras da­ly­kas.


Al­gir­das AN­DZIU­LIS, vil­ka­viš­kie­tis:

– Mi­ru­siuo­sius pri­si­min­ti ir ka­pus tvar­ky­ti rei­kia vi­są lai­ką, ne tik atė­jus šven­tei.


Ro­mas STA­SIU­LE­VI­ČIUS, vil­ka­viš­kie­tis:

– Šis me­tų lai­kas iš­skir­ti­nis, kai no­ri­si ap­lan­ky­ti tė­vų, se­ne­lių, mi­ru­sių drau­gų ka­pus. Lan­kė­me juos Vil­ka­viš­ky­je, Pa­je­vo­ny­je, Gra­žiš­kiuo­se, nu­ve­žė­me gė­lių, už­de­gė­me žva­ku­tes.


Juo­zas BA­ČINS­KAS, vil­ka­viš­kie­tis:

– Žmo­nės daž­nai no­ri ar­ti­mų­jų ka­pus iš­puoš­ti gra­žiau nei kai­my­nų. Taip gal­būt jie iš­reiš­kia sa­vo mei­lę tam, ku­rio nie­ka­da ne­su­sig­rą­žins, ku­rio gal ne­lan­kė gy­vo.