Pagerbė kovotojų už laisvę atminimą

Gra­žiš­kių bend­ruo­me­nė, va­do­vau­ja­ma ne­nuils­tan­čios Ale­sės Jan­kaus­kie­nės, yra gra­žus pa­vyz­dys, kaip pa­gerb­ti par­ti­za­nų, re­zis­ten­ci­jos ko­vų da­ly­vių, trem­ti­nių at­mi­ni­mą.

Šie­met, kaip ir kas­met, pra­smin­gas ren­gi­nys pra­si­dė­jo šv. Mi­šio­mis Gra­žiš­kių šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je. Kle­bo­no Dai­niaus Gu­re­vi­čiaus pa­ra­gin­ti mąs­tė­me apie tuos, ku­rie žu­vo už Tė­vy­nę. Dva­si­nin­kas pa­tei­kė daug me­džia­gos, ver­čian­čios pa­gal­vo­ti apie pa­rei­gos su­pra­ti­mą, mei­lės Tė­vy­nei iš­raiš­ką. Baž­ny­čio­je gar­bės sar­gy­bo­je sto­vė­jo P. Ka­ru­žos kuo­pos šau­liai.

Po Mi­šių prie gra­žaus pa­mink­li­nio kry­žiaus, ku­rį šven­to­riu­je pa­sta­tė Juo­zas Bro­kas, mel­dė­mės ir gie­do­jo­me kar­tu su folk­lo­ro an­samb­lio „Gra­žu­pis“ na­riais. Per su­si­kau­pi­mo va­lan­dė­lę ty­los mi­nu­te bu­vo pa­gerb­tas par­ti­za­nų B. Ja­nu­šai­čio, J. Po­vi­lai­čio, A. Na­vi­ko, A. Vi­ker­to, A. Oko, J. Mi­si­ke­vi­čiaus, V. Pė­če­lio ir P. Len­ko at­mi­ni­mas, už­deg­tos žva­ke­lės, pa­dė­tos gė­lės. Žva­ku­tę prie pa­mink­lo žu­vu­siems drau­gams pa­li­ko ir ky­bar­tie­tis Al­gis Kaz­laus­kas.

Di­de­lis bū­rys gra­žiš­kie­čių ir sve­čių da­ly­va­vo ren­gi­ny­je bend­ruo­me­nės na­muo­se. Su­si­rin­ku­sie­ji klau­sė­si P. Ka­ru­žos kuo­pos šau­lių kon­cer­to. Juos sce­no­je pa­kei­tė „Gra­žu­pio“ ko­lek­ty­vas, iš­ju­di­nęs ir sa­lė­je sė­din­čiuo­sius. Nau­jau­sias ei­les skai­tė pa­je­vo­nie­tis kū­rė­jas Jus­ti­nas Nau­jo­kai­tis.

Man te­ko gar­bė pri­sta­ty­ti dvi šie­met iš­leis­tas kny­gas: LPKTS lei­di­nį – S. Ab­ro­ma­vi­čiaus „Par­ti­za­nų mo­ti­nos“ ir mū­sų ra­jo­no trem­ti­nių pri­si­mi­ni­mus „Mes su­grį­žom“.

Įdo­mu, kad kny­go­je „Par­ti­za­nų mo­ti­nos“ yra ke­le­tas pa­sa­ko­ji­mų apie Vil­ka­viš­kio ra­jo­no par­ti­za­nų mo­ti­nas. Šio­je kny­go­je iš­spaus­din­tas au­ko­to­jų pa­mink­lui „Par­ti­za­nų mo­ti­na“ są­ra­šas, ku­ria­me yra ir gra­žiš­kie­čių pa­var­džių. Au­ko­to­jai šią kny­gą ga­li gau­ti ne­mo­ka­mai, pra­ne­šę LPKTS Vil­ka­viš­kio sky­riui. Vi­si no­rin­tie­ji ją ga­li nu­si­pirk­ti kny­gy­nė­ly­je Kau­ne, Lais­vės al. 39. Dėl kny­gų ir ki­tų są­jun­gos rei­ka­lų vi­suo­met ga­li­ma pa­si­tei­rau­ti tel. 8 698 55 486, (8 342) 30 031 ar­ba mū­sų būs­ti­nė­je.

Ne­gai­les­tin­gas lai­kas nai­ki­na is­to­ri­nę at­min­tį. Ją gai­vin­ti da­ro­si vis sun­kiau. Šian­dien pa­trio­tu bū­ti ne­ma­din­ga. Lie­tu­vo­je pa­trio­tai ir jų or­ga­ni­za­ci­jos da­ro­si mar­gi­na­lais.

Apie tai „Res­pub­li­kos“ laik­raš­ty­je ra­šė Lie­tu­vos mo­te­rų ly­gos va­do­vė pro­fe­so­rė Ona Vo­ve­rie­nė. Ji, be­je, pir­mo­ji paau­ko­jo ne­ma­žą su­mą pa­mink­lui „Par­ti­za­nų mo­ti­na“. Ši Lie­tu­vos did­mo­te­rė, kaip ją taik­liai api­bū­di­no pub­li­cis­tas, ne­se­niai į Am­ži­ny­bę iš­ke­lia­vęs Vi­lius Bra­žė­nas, ra­šė: „Jau vien tas fak­tas, kad par­ti­za­ni­nis ju­dė­ji­mas Lie­tu­vo­je iš­si­lai­kė 10 me­tų (du kar­tus il­giau ne­gu Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras), liu­di­ja, kad tau­tos idė­ja ir tau­tos ideo­lo­gi­ja tu­ri sa­vo ga­lią.“

Gra­žiš­kių bend­ruo­me­nė sau­go is­to­ri­nę at­min­tį. Tik gai­la, kad šį­kart ren­gi­ny­je ne­bu­vo jau­nų žmo­nių. Vie­na mo­te­ris at­si­du­so: „Da­bar jau toks jau­ni­mas.“ Tai kur­gi jis din­go? Bu­vo me­tų, kai ša­lia se­niū­nės R. Did­va­lie­nės bei kle­bo­no sa­lė­je sė­dė­da­vo ir mo­kyk­los di­rek­to­rius, da­ly­vau­da­vo ke­le­tas mo­ky­to­jų, kon­cer­tuo­da­vo mo­ki­niai…

At­min­ki­me: pa­mirš­ta praei­tis – ke­lias į nie­kur. Ne­gi to ne­sup­ran­ta tie, kam pri­va­lu bū­tų šią ži­nią per­duo­ti jau­na­jai kar­tai – mū­sų Lie­tu­vos atei­čiai. Jau lai­kas tai su­pras­ti.

Da­li­ja Ago­ta KAR­KIE­NĖ

LPKTS Vil­ka­viš­kio
sky­riaus pir­mi­nin­kė