Vėjaraupiai – pavojinga infekcija

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ras ra­gi­na tė­vus, švie­ti­mo ir ug­dy­mo įstai­gų dar­buo­to­jus bei ži­niask­lai­dą griau­ti mi­tus ir pa­si­rū­pin­ti šios ūmios vi­ru­si­nės li­gos pre­ven­ci­ja.

Vė­ja­rau­piai yra vie­na daž­niau­sių vai­kų in­fek­ci­nių li­gų. Per­nai Lie­tu­vo­je bu­vo re­gist­ruo­ti 12 698 šios li­gos at­ve­jai, iš jų net 12 120 su­si­rgi­mų bu­vo re­gist­ruo­ta vai­kams iki 18 me­tų am­žiaus.

Vė­ja­rau­piai pa­si­reiš­kia karš­čia­vi­mu, pūs­le­li­niu odos ir glei­vi­nių bė­ri­mu. Li­ga pa­pras­tai pra­si­de­da ne­spe­ci­fi­niais po­žy­miais – karš­čia­vi­mu ir silp­nu­mu. Vi­ru­sas plin­ta oro la­še­li­niu ke­liu, kai ser­gan­ty­sis kos­ti, čiau­di, kal­ba, taip pat – tie­sio­gi­nio kon­tak­to me­tu per odą, lie­čiant bė­ri­mus.

Vė­ja­rau­piais daž­niau­siai ser­ga­ma vai­kys­tė­je. Suau­gę žmo­nės vė­ja­rau­pius iš­tve­ria kur kas sun­kiau, nes komp­li­ka­ci­jų iš­si­vys­ty­mo ri­zi­ka suau­gu­sie­siems, ser­gan­tiems šia li­ga, yra daug kar­tų di­des­nė nei vai­kams. Vė­ja­rau­pių in­fek­ci­ja itin pa­vo­jin­ga kū­di­kiams ir nėš­čioms mo­te­rims bei tiems, ku­rių imu­ni­te­tas yra nu­si­lpęs.

Nuo vė­ja­rau­pių re­ko­men­duo­ja­ma skie­py­tis vi­siems anks­čiau ne­si­rgu­siems as­me­nims nuo vie­nų me­tų am­žiaus. Skie­pai nuo vė­ja­rau­pių kol kas nė­ra kom­pen­suo­ja­mi iš vals­ty­bės lė­šų, to­dėl tė­ve­liai, no­rin­tys pa­skie­py­ti sa­vo vai­ku­čius, tu­ri pa­tys su­si­mo­kė­ti. Vai­kams iki 12 m. am­žiaus ski­ria­ma vie­na vak­ci­nos do­zė, vy­res­niems nei 12 m. ir suau­gu­sie­siems re­ko­men­duo­ja­mos dvi vak­ci­nos do­zės. Vis dar ga­jus mi­tas, kad vė­ja­rau­piais ge­riau per­si­rgti nei skie­py­tis, ta­čiau per­si­rgus ti­ki­my­bė su­si­rgti ant­rą kar­tą iš­lie­ka. Tuo­met vai­kas ga­li su­si­rgti juos­ti­ne pūs­le­li­ne. Iš­veng­ti šios li­gos įma­no­ma pa­si­skie­pi­jus vak­ci­na, ku­ri ap­sau­go nuo įpras­ti­nės kli­ni­ki­nės vė­ja­rau­pių ei­gos.

Pa­sis­kie­py­ti nuo vė­ja­rau­pių ga­li­ma Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro skie­pų ka­bi­ne­te (Kal­va­ri­jų g. 153, Vil­niu­je) ar­ba po­lik­li­ni­kų skie­pų ka­bi­ne­tuo­se.


Tie­sa ir mi­tai apie vė­ja­rau­pius:

• Ma­no vai­kas ga­li ir ne­su­sirg­ti vė­ja­rau­piais.

Ne­tie­sa. Ši in­fek­ci­ja to­kia la­ki, kad pra­ktiš­kai 100 pro­c. vi­suo­me­nės ja per­ser­ga. Kuo vy­res­nis vai­kas su­ser­ga, tuo sun­kes­nė yra li­gos ei­ga

• Vė­ja­rau­piai – la­bai pa­pras­ta vai­kiš­ka li­ga.

Ne­tie­sa. Vi­sų pir­ma, ši li­ga il­gam už­da­ro vai­ką na­muo­se (apie 10 die­nų), o tai la­bai su­trik­do šei­mos so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą. Ki­ta ver­tus, li­ga ga­li komp­li­kuo­tis odos in­fek­ci­ja (lie­ka ran­dai), plau­čių už­de­gi­mu, cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­mais (pa­žei­džia­mos sme­ge­nė­lės, su­trin­ka ei­se­na, tai ga­li bū­ti in­sul­to prie­žas­tis).

• Jei vai­kas ser­ga vė­ja­rau­piais, tai tik mū­sų as­me­ni­nė pro­ble­ma.

Ne­tie­sa. Šei­ma nu­ken­čia nuo in­fek­ci­jos dėl izo­lia­ci­jos, vai­kas apie 10 die­nų ken­čia var­gi­nan­čius li­gos simp­to­mus. Be to, jūs ga­li­te už­krės­ti ša­lia gy­ve­nan­čią nėš­čią­ją, suau­gu­sį­jį, ku­ris dar ne­per­sir­go, ar­ba vai­ką, ku­rio imu­ni­nė sis­te­ma silp­na, o šiems as­me­nims li­gos ei­ga ga­li bū­ti ypač sun­ki.

• Jei vai­kas sir­go vė­ja­rau­piais na­tū­ra­liai, tai ant­rą kar­tą jau ne­be­su­sirgs.

Ne­tie­sa. Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad apie 15 pro­c. as­me­nų, vė­ja­rau­piais per­si­rgu­sių na­tū­ra­liai, imu­ni­te­tas ne­su­si­da­ro, to­dėl jiems iš­lie­ka ri­zi­ka su­si­rgti vė­ja­rau­piais ant­rą kar­tą.

• Vak­ci­na nuo vė­ja­rau­pių nė­ra pa­kan­ka­mai iš­tir­ta.

Ne­tie­sa. Tai vie­na la­biau­siai iš­tir­tų vak­ci­nų, ku­rios kli­ni­ki­nių ty­ri­mų pa­tir­tis sie­kia 25 m. truk­mę.

• Vak­ci­na nuo vė­ja­rau­pių nė­ra efek­ty­vi.

Ne­tie­sa. Nė­ra efek­ty­ves­nės prie­mo­nės kaip skie­pi­ji­mas. Vak­ci­nos efek­ty­vu­mas sie­kia 88–90 pro­c., o kol kas efek­ty­ves­nės ap­sau­gos nė­ra.

• Vė­ja­rau­piais ge­riau per­-
si­rgti na­tū­ra­liai.

Per­sir­gus vė­ja­rau­piais na­tū­ra­liai, vi­ru­sas vi­są gy­ve­ni­mą iš­lie­ka ner­vi­niuo­se gang­li­juo­se (maz­guo­se) ir bet ka­da gy­ve­ni­me ga­li pa­si­reikš­ti ki­ta li­ga – juos­ti­ne pūs­le­li­ne, ku­ri yra la­bai skaus­min­ga ir sun­kiai gy­do­ma. Pas­kie­pi­jus vi­ru­sas gang­li­juo­se neap­si­gy­ve­na, to­dėl ri­zi­ka su­si­rgti juos­ti­ne pūs­le­li­ne yra la­bai ma­ža.

• Pa­sau­ly­je nė­ra skie­pi­ja­ma nuo vė­ja­rau­pių.

Ne­tie­sa. Ne­ma­žai ša­lių šią vak­ci­ną tu­ri įtrau­ku­sios į sa­vo ka­len­do­rius ir ją kom­pen­suo­ja vals­ty­bė. Prieš ke­le­tą me­tų dar už­tek­da­vo skie­py­ti vie­na vak­ci­nos do­ze, ta­čiau, di­dė­jant skie­pi­ji­mo apim­tims, pa­sta­ruo­ju me­tu gy­dy­to­jai jau re­ko­men­duo­ja įskie­py­ti dvi šios vak­ci­nos do­zes, kad bū­tų už­tik­rin­ta mak­si­ma­li ap­sau­ga.

Pa­ren­gė

Dai­va KLI­MA­VI­ČIE­NĖ

Ma­ri­jam­po­lės vi­suo­me­nės cent­ro vyr. spe­cia­lis­tė

ry­šiams su vi­suo­me­ne