Žemės ūkio ministerijos įkurta finansų inžinerijos priemonė Paskolų fondas kelia vis didesnį investicinius projektus vykdančių ūkininkų ir kaimo verslininkų susidomėjimą.
Kreditų garantijų – du kartus daugiau
Šiais metais žemdirbiai ir kaimo verslininkai ir toliau nemažina skolinimosi, siekdami modernizuoti savo ūkius, plėsti veiklos sritis.
Per 10 šių metų mėnesių Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 131,4 mln. Lt kreditų suteikė 357 garantijas už 80,4 mln. litų.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai garantuota už 46,2 mln. Lt kredito įstaigų išduotų kreditų grūdams ir kitiems maisto produktams supirkti.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo suteiktos 159 garantijos už 42,2 mln. Lt, šiemet ir išduotų garantijų suma, ir jų skaičius padidėjo du kartus.
Panašios tendencijos išliko ir spalį – garantijų suteikta du kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį.
Aktyviausiai per 10 šių metų mėnesių iš kredito įstaigų skolinosi Kėdainių, Ukmergės, Anykščių bei Panevėžio rajonų žemdirbiai ir kaimo verslininkai. Ūkininkų ūkiai sudaro didžiąją dalį besiskolinančių su garantija – jiems suteikta daugiau kaip 80 proc. visų garantijų, likusią dalį sudaro smulkios įmonės, kaime užsiimančios alternatyviąja veikla, taip pat kitos žemės ūkio įmonės ar kooperatyvai.
Daugiausia buvo finansuojami grūdinių kultūrų auginimu bei pienininkyste užsiimantys ūkiai, kurie įsigijo žemės ūkio technikos (57 proc. visų kreditų su garantija), pieno perdirbimo bei kitos gamybinės įrangos (16 proc.), taip pat buvo skolinamasi trumpalaikiam turtui įsigyti (17 proc.).
Skolintis – palankios sąlygos
Tokiam skolinimosi augimui šiemet įtakos turėjo labai paspartėjęs ES paramos įsisavinimas.Vien tik šiemet kreditų su garantija ES finansuojamiems projektams įgyvendinti suteikta beveik už 100 mln. Lt, tai sudaro apie 70 proc. visų kreditų su garantija.
Kita priežastis – naujos palankios skolinimosi galimybės, kurias suteikia finansų inžinerijos priemonės – Paskolų fondo – lengvatiniai kreditai. Šie kreditai sudaro beveik 40 proc. visų kreditų, išduotų su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija.
Galimybė investicinius projektus įgyvendinantiems žemdirbiams gauti lengvatines paskolas atsirado praėjusių metų rudenį Žemės ūkio ministerijai įkūrus Paskolų fondą, finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis.
Iš šio fondo per finansinius tarpininkus (šiuo metu – komercinius bankus ir kredito unijas) ir teikiamos paskolos žemės ūkio veiklos subjektams.
Šiuo metu lengvatines paskolas teikia 8 komerciniai šalies bankai: DnB NORD, „Parex“, SEB, „Snoras“, „Swedbank“, Šiaulių, Medicinos ir Ūkio bankai, tiek pat – kredito unijų: Anykščių, „Germanto lobio“, Jurbarko, Raseinių, Šilutės, „Tikrosios vilties“, Vilniaus taupomosios kasos ir „Zanavykų bankelio“ kredito unijos.
Paskolos – dviem priemonėms
Paskolų fondo lėšos naudojamos paskoloms teikti pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Lengvatines paskolas gali gauti ūkio subjektai, įgyvendinantys projektus pagal šias KPP priemones bei atitinkantys šių priemonių įgyvendinimo taisyklėse ūkio subjektams taikomus tinkamumo kriterijus. Paskolų už mažesnes nei rinkoje palūkanas gali gauti ir besikreipiantieji paramos pagal priemonių supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, t. y. kai prašoma mažesnės nei 150 tūkst. Lt paramos.
Mažiausia galima paskolos suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – 10 358 Lt (3000 EUR), didžiausia – 1 035 840 Lt (300 000 EUR). Pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ nustatoma tik didžiausios paskolos riba – 13 811 200 Lt (4 mln. EUR), pieno kooperacijai – 34 528 000 Lt (10 mln. EUR).
Paraiškos teikimo būdai
Paraišką galima teikti trimis būdais. Pirmas būdas – siekiant tik investicinės paramos, antras – siekiant tik paskolos, trečias – siekiant ir investicinės paramos, ir paskolos.
Pareiškėjas paskolos sutartį su kredito įstaiga pasirašo, kai yra priimtas sprendimas dėl paramos skyrimo. Kai prašoma investicinės paramos ir paskolos bei projekto vertė viršija 1 mln. Lt be PVM, sprendimą dėl paramos skyrimo priima žemės ūkio ministras. Kai prašoma investicinės paramos ir paskolos bei projekto vertė yra iki 1 mln. Lt be PVM arba prašoma tik paskolos, sprendimą priima Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užsk. 7829
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.