Margais vilkaviškietės raštais gėrisi šakiečiai

Laima VABALIENĖ

Dau­ge­ly­je pa­ro­dų ir įvai­rių ren­gi­nių su sa­vo rank­dar­biais da­ly­va­vu­si Bi­ru­tė Pav­lo­vie­nė pir­mą­ją au­to­ri­nę pa­ro­dą su­ren­gė Ša­kiuo­se.

Iki gruo­džio 7 d. Za­na­vy­kų kraš­to mu­zie­ju­je pui­kuo­sis B. Pav­lo­vie­nės mez­gi­niai: raš­tuo­tos ko­ji­nės, pirš­ti­nės, blauz­di­nės, rie­ši­nės, o nuo sie­nų į lan­ky­to­jus sa­vo juo­das aku­tes bliz­gins vil­ka­viš­kie­tę po vi­są Lie­tu­vą iš­gar­si­nu­sios jos siū­tos pe­lės. Ne­ži­nia, ko­kį bur­ta­žo­dį iš­ta­rė šio mu­zie­jaus dar­buo­to­ja Ri­ma Va­sai­tie­nė, kad vis ati­dė­lio­ju­si pa­ro­dą sa­va­me kraš­te Bi­ru­tė neat­sis­py­rė ša­kie­čių kvie­ti­mui. Ta­čiau pa­ro­dos ati­da­ry­mo va­lan­dą ji ga­lė­jo pa­si­jus­ti be­veik kaip na­muo­se.

Pa­si­džiaug­ti B. Pav­lo­vie­nės rank­dar­biais į Ša­kius at­va­žia­vo di­de­lis bū­rys jos bi­čiu­lių ir ar­ti­mų­jų iš Vil­ka­viš­kio, auk­sa­ran­kių meist­rų iš Ky­bar­tų. Ir ge­rai ži­nan­tie­siems šios tau­to­dai­li­nin­kės darbš­tu­mą bei kruopš­tu­mą pa­ro­da bu­vo dar vie­na pro­ga tuo įsi­ti­kin­ti. Sū­du­vos kraš­to tra­di­ci­joms bū­din­gi raš­tai, spal­vos, žais­min­gos de­ta­lės, tiks­lus ir pro­fe­sio­na­lus mez­gi­mas ir šį kar­tą au­to­rei pel­nė ne vie­ną komp­li­men­tą. Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­ro et­nog­ra­fė Ni­jo­lė Skin­kie­nė, pa­sa­ko­ju­si apie ki­tus B. Pav­lo­vie­nės po­mė­gius ir už­siė­mi­mus, sa­kė, kad gir­ti ją la­biau­siai rei­kia bū­tent už pirš­ti­nes, ko­ji­nes, rie­ši­nes. Su šiais mez­gi­niais vil­ka­viš­kie­tė ne kar­tą da­ly­va­vo ir tau­to­dai­lės pa­ro­do­je-kon­kur­se „Auk­so vai­ni­ko“ no­mi­na­ci­jai lai­mė­ti. Nors šiaip jau bū­tų sun­ku su­skai­čiuo­ti vi­sas pa­ro­das ir ren­gi­nius, ku­riuo­se žmo­nių akis džiu­gi­no jos siū­tos ma­žes­nės ar di­des­nės pe­lės, ki­ti rank­dar­biai. Tai ir folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Skam­ba, skam­ba kank­liai“, „Žo­ly­nų tur­gus“ Vil­niu­je, Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­čio dai­nų šven­tei skir­ta tau­to­dai­lės pa­ro­da, Su­val­ki­jos die­nos Rum­šiš­kė­se, fes­ti­va­liai ir šven­tės J. Ba­sa­na­vi­čiaus tė­viš­kė­je Ož­ka­ba­liuo­se…

O vi­sa tai pra­si­dė­jo prieš še­še­rius me­tus nuo B. Pav­lo­vie­nės rank­dar­bių pa­si­ro­dy­mo pir­mo­jo­je Sū­du­vos ama­tų šven­tė­je, Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­re. Iš ma­žens rank­dar­bius mė­gu­si, vė­liau su­kne­les, megz­tu­kus, pal­tus megz­da­vu­si, kaip pa­ti sa­ko, la­biau iš rei­ka­lo, nes no­rė­da­vo­si pa­si­puoš­ti, mo­te­ris į sa­vo po­mė­gį tie­siog pa­si­nė­rė už­bai­gu­si žur­na­lis­ti­kos dar­bus spau­do­je ir ra­di­ju­je. Vi­sa šir­di­mi B. Pav­lo­vie­nė įsi­trau­kė ir į ne­tra­di­ci­nių rank­dar­bių klu­bo „Le­li­ja“ veik­lą. „Di­džiuo­ja­mės sa­vo bū­ry­je tu­rė­da­mos to­kią auk­sa­ran­kę“, – kal­bė­jo šio klu­bo na­rės, vi­su bū­riu at­va­žia­vu­sios į Ša­kiuo­se su­reng­tą bi­čiu­lės pa­ro­dą.

Ta­čiau mez­gi­mas dar ne­vi­siš­kai už­go­žė ir pro­fe­si­nius įgū­džius. Nors vis sun­kiau Bi­ru­tę pri­si­pra­šy­ti, kad pa­skai­ty­tų nau­ją sa­vo ei­lė­raš­tį (ne vie­nam teks­tui dai­nų kū­rė­jai yra pri­tai­kę mu­zi­ką) ar su­ras­tų lai­ko pub­li­cis­ti­niam straips­niui, ta­čiau ve­riant akis ant vir­ba­lo jai sma­giai dė­lio­ja­si po­li­ti­nių sa­ty­rų ei­lu­tės, ku­rias kart­kar­tė­mis ga­li­ma ras­ti mū­sų „San­ta­kos“ pus­la­piuo­se. Žvelg­da­ma į sa­vo mez­gi­nius, vie­ną jų au­to­rė pa­skai­tė ir pa­ro­dos ati­da­ry­mo da­ly­viams.

Praė­ju­sį sek­ma­die­nį da­lis B. Pav­lo­vie­nės rank­dar­bių trum­pam bu­vo iš­ke­lia­vę iš Za­na­vy­kų kraš­to mu­zie­jaus. Jos megz­tos ko­ji­nės eks­po­nuo­tos Ku­dir­kos Nau­mies­čio kul­tū­ros cent­re vy­ku­sio­je Ša­kių ra­jo­no ver­pė­jų šven­tė­je „Dūz­gia ra­te­liai“.

Vil­ka­viš­kie­čiai da­le­lę mez­gi­nių ga­lės pa­ma­ty­ti ka­lė­di­nė­je pa­ro­do­je, vyk­sian­čio­je Vil­ka­viš­kio kul­tū­ros cent­re.