Eglė KVIESULAITIENĖ
Noras turėti jubiliejinį medalį vilkaviškietei pridarė daug rūpesčių. Neužsakytas prekes per prievartą brukusi bendrovė ne tik reikalavo pinigų, bet ir grasino antstoliais.
Susigundė užsisakyti
Vilkaviškietės Albinos Bajorienės pažintis su vilniečių bendrove „Monetų namai“ prasidėjo šių metų pradžioje. Moteris susidomėjo gražiai reklamuojamais jubiliejiniais medaliais ir atminimui nutarė įsigyti Lietuvos vardo tūkstantmečio medalį. Paskambinusi nurodytu telefonu, A. Bajorienė užsisakė norimą medalį ir netrukus gavo pranešimą, kad jis jau pasiekė Vilkaviškio pašto skyrių. Atsiimdama prekę moteris sumokėjo 37 litus – tokia buvo nurodyta medalio vertė bei persiuntimo kaina. Vėliau Bajorų šeima įsigijo ir medalį, skirtą Žalgirio mūšiui atminti. Lietuvos monetų kalyklos nukaldintais medaliais šeima buvo patenkinta. Kiekvienas gaminys, išleistas ribotu tiražu, turėjo savo sertifikatą, aprašymą, tad ateityje galėjo tapti kolekcine vertybe.
Tačiau kolekcionuoti medalių A. Bajorienė nesirengė. Jai pakako jau turimų, todėl, sulaukusi telefoninio siūlymo įsigyti daugiau medalių, moteris atsisakė. Ji motyvavo tuo, jog neturi pakankamai pinigų, kad kolekcionuotų visus „Monetų namų“ išleidžiamus medalius. Vilkaviškietė prašė daugiau neskambinti ir netrukdyti, o tuomet, kai turėsianti lėšų ir noro, pati susisieksianti.
Brangus siuntinys
Tačiau spalio 15-ąją daugiabučio, kuriame gyvena, pašto dėžutėje A. Bajorienė rado didžiulį voką su UAB „Monetų namai“ antspaudais. Apčiupinėjusi radinį moteris suprato, jog viduje – medalis. Neatplėšusi voko vilkaviškietė nunešė jį į pašto skyrių ir prašė sugrąžinti siuntėjui. Suprantama, pašto darbuotojai už dyką tai daryti atsisakė. Voko neatplėšusi moteris net neįtarė, kad į jos pašto dėžutę lyg paprastas reklaminis lankstinukas įmestas siuntinys – gana vertingas. Po kelių dienų savo pašto dėžutėje A. Bajorienė rado ir sąskaitą, kurioje nurodoma, jog vilkaviškietė dar nesumokėjusi už jai atsiųstą medalį, kurio vertė – 107 litai. Dar po kelių dienų moteris gavo ir pagrasinimą, kad neapmokėjus sąskaitos pinigai bus išieškoti.
– Buvau šokiruota, kad į pašto dėžutę mėtomi tokios vertės daiktai, atsiųsti netgi neregistruotu laišku. Juk didžiulį voką iš daugiabučio pašto dėžutės galėjo bet kas ištraukti. Kas tada atsakytų? – stebėjosi į kuriozišką istoriją įsivėlusi moteris.
Tapo kolekcininke
Tada vilkaviškietė dar kartą susisiekė su medalius siuntinėjančia bendrove ir pasiūlė rasti būdą atsiimti neužsakytą prekę, tačiau išgirdo tik tiek, kad ji galinti per 15 dienų medalį grąžinti. Žinoma, savo sąskaita. Bendrovės atstovė patvirtino, jog turi užregistravusi A. Bajorienės atsisakymą dėl tolesnių pasiūlymų.
– Man negaila tų kelių litų sumokėti už persiuntimą, bet tiesiog apmaudu dėl tokio įžūlaus „reketavimo“, – kalbėjo A. Bajorienė. – Dabar tai jau tapo principo reikalu. Esu girdėjusi apie bendroves, kurios siuntinėja brošiūras, knygas, kurias neva esi užsiprenumeravęs, ir reikalauja susimokėti. Tačiau nemaniau, kad kada nors įsivelsiu į panašią istoriją. Iš „Monetų namų“ darbuotojų išgirdau, jog nusipirkusi jų gaminį neva iš karto tapau kolekcioniere ir įsipareigojau pirkti kas mėnesį po medalį, nors jokių sutarčių nepasirašiau. Noriu įspėti kitus žmones, kad nepatektų į tokias situacijas.
Apkaltino paštą
UAB „Monetų namų“ direktorius Remigijus Dinda neneigė, jog užsisakiusi medalį, skirtą Žalgirio mūšiui atminti, A. Bajorienė tapo „Lemtingiausių Lietuvos istorijos įvykių“ medalių kolekcininke. Tai reiškia, kad „Monetų namai“ jai įsipareigojo siųsti pasiūlymus apie naujai išleistus šios kolekcijos gaminius bei jų pavyzdžius. Direktorius tikino, jog žmogaus pirkti medalio niekas neįpareigoja. Tiesiog suteikiama galimybė apžiūrėti prekę ir patikusią įsigyti. Jei medalis nepatinka, klientas gali jį grąžinti. A. Bajorienės atveju neva įvykęs nesusipratimas: kai ji pareiškė atsisakanti tolesnių pasiūlymų, medalis jau buvo išsiųstas.
Nors vilkaviškietė jau rugpjūčio mėnesį atsisakė tolesnių „Monetų namų“ pasiūlymų, o medalį gavo spalio viduryje, R. Dinda tvirtino, kad medalis buvo išsiųstas dar prieš atsisakymą. O paklaustas, ar laiškas iš Vilniaus galėjo keliauti kone du mėnesius, patikino negalįs atsakyti už pašto paslaugų kokybę.
Nors šįkart bendrovė bėdą suvertė neva lėtai dirbančiam Lietuvos paštui, šį, ko gero, tektų reabilituoti. Mat praėjus dienai po žurnalistų pokalbio su R. Dinda vilkaviškietė A. Bajorienė savo pašto dėžutėje rado „Monetų namų“ atsiprašymo laišką bei voką, skirtą medaliui grąžinti.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.