Grožio salonuose galima užsikrėsti net ir pavojingomis ligomis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Gro­žio sa­lo­nuo­se ar kir­pyk­lo­se be­si­lan­kan­tys klien­tai daž­nai net neį­ta­ria, kad po ma­lo­nu­mą tei­ku­sio vi­zi­to ga­li pri­reik­ti me­di­kų pa­gal­bos. Ypač tuo at­ve­ju, kai gro­žio spe­cia­lis­tės ne­si­lai­ko nu­sta­ty­tų hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų.


Suk­vie­tė spe­cia­lis­tes

Nors kir­pyk­lų bei gro­žio sa­lo­nų sa­vi­nin­kai daž­nai prie­kaiš­tau­ja Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tams, ne­va be rei­ka­lo kim­ban­tiems prie smulk­me­nų, me­di­kai perspėja, kad ap­lai­džiai dir­ban­čios kir­pyk­los, ma­ni­kiū­ro, ta­tui­ruo­čių ar gro­žio sa­lo­nai ga­li pla­tin­ti to­kias li­gas, nuo ku­rių net mirš­ta­ma. O au­ko­mis ga­li tap­ti apie ty­kan­čius pa­vo­jus neį­ta­rian­tys klien­tai.

Į Vil­ka­viš­kio tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­rą UAB Ma­ri­jam­po­lės diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­ja su­kvie­tė net 46 mū­sų ra­jo­ne dir­ban­čias kir­pė­jas ir gro­žio spe­cia­lis­tes. Ren­gi­nio me­tu Ma­ri­jam­po­lės vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro vyr. epi­de­mio­lo­gė Lo­re­ta Ra­dze­vi­čie­nė gro­žio spe­cia­lis­tes su­pa­žin­di­no su už­kre­čia­mų li­gų grės­mė­mis bei pre­ven­ci­ja kas­die­ni­nia­me dar­be, o Vil­ka­viš­kio sky­riaus ve­dė­ja An­ge­lė Bud­ri­ke­vi­čie­nė – su hi­gie­nos nor­mų rei­ka­la­vi­mų pa­kei­ti­mais.


At­sar­giai – utė­lės

Dau­ge­lis mū­sų, ko ge­ro, nea­be­jo­tų, kad ne­tvar­kin­go­je kir­pyk­lo­je ga­li­ma už­si­krės­ti utė­lė­mis, ta­čiau rea­liai to nė­ra pa­ty­rę ir net ma­tę šio krau­ja­siur­bio vabz­džio. Be­je, ant žmo­gaus ga­li pa­ra­zi­tuo­ti net trys utė­lių rū­šys: gal­vi­nė, dra­bu­ži­nė ir kirkš­ni­nė. Di­džiau­sia jų – dra­bu­ži­nė (3,2–4 mm il­gio), ku­ri daž­niau­siai gy­ve­na apa­ti­nių dra­bu­žių siū­lė­se ar raukš­lė­se, o per 34 die­nas su­ge­ba pa­dė­ti 275–300 kiau­ši­nė­lių. Ma­žiau­sios – kirkš­ni­nės (1,5 mm il­gio), ku­rios pri­si­tai­ko prie odos spal­vos, to­dėl jas sun­ku įžiū­rė­ti.

Nors ti­ki­my­bė gro­žio sa­lo­ne už­si­krės­ti pa­sta­ro­sio­mis utė­lių rū­ši­mis taip pat iš­lie­ka, vis dėl­to di­džiau­sia grės­mė yra „par­si­neš­ti“ gal­vi­nių utė­lių. Šios utė­lės ap­si­gy­ve­na pa­kau­šio ir smil­ki­nių sri­ty­se, o joms kan­džio­jan­tis žmo­gus jau­čia nie­žė­ji­mą. Oda nu­ka­so­ma, į nu­ka­sy­tas vie­tas pa­ten­ka mik­ro­bų, vys­to­si odos pū­li­nės li­gos. Sun­kiais at­ve­jais vi­sa gal­va ga­li bū­ti pa­deng­ta pū­lin­gu ša­šu, plau­kai su­si­ve­lia į kal­tū­ną, pa­di­dė­ja kak­lo limf­maz­giai.

Gal­vi­nės ir dra­bu­ži­nės utė­lės ga­li per­neš­ti dė­mė­to­sios ir grįž­ta­mo­sios šil­ti­nės su­kė­lė­jus.


Net per rankš­luos­čius

Dar vie­na gan daž­na ir neiš­ny­ku­si (kaip dau­ge­lis ma­no) in­fek­ci­ja – nie­žai. Jais ga­li­ma už­si­krės­ti ne­tgi per rankš­luos­čius, gaub­tus bei ki­tus daik­tus. Praė­jus maž­daug 3 sa­vai­tėms po už­si­krė­ti­mo, at­si­ran­da nie­žė­ji­mas, ku­ris ypač su­stip­rė­ja nak­tį, su­ši­lus lo­vo­je.

Bė­ri­mų (pūs­le­lių) at­si­ran­da ant plaš­ta­kų, rie­šų, ran­kų tar­pu­pirš­čiuo­se, apie bam­bą, ly­ti­nius or­ga­nus, šlau­nų vi­di­nius pa­vir­šius, sėd­me­nis. Nie­žus su­ke­lia tik mik­ros­ko­pu įžiū­ri­mos er­ku­tės, ku­rios rau­sia ur­vus odo­je ir juo­se de­da kiau­ši­nė­lius.

Hi­gie­nos ne­si­lai­kan­tys gro­žio spe­cia­lis­tai ga­li klien­tus už­krės­ti in­fek­ci­nė­mis įvai­rių mik­ro­bų, ska­ti­nan­čių pū­li­nių su­si­da­ry­mą, su­ke­lia­mo­mis li­go­mis (pio­der­mi­jo­mis).

Kar­tu į pro­ce­są ga­li bū­ti „įtrau­kia­mi“ plau­kų mai­še­liai, rie­ba­lų ir pra­kai­to liau­kos. Pa­gal tai iš­ski­ria­mos įvai­rios pio­der­mi­jos rū­šys, iš ku­rių be­ne ži­no­miau­sios – fo­li­ku­li­tas (plau­ko mai­še­lio už­de­gi­mas), fu­run­ku­las, ar­ba šun­vo­tė (plau­ko mai­še­lio ir ap­lin­ki­nių au­di­nių už­de­gi­mas, ku­rio cent­re su­si­da­ro pū­lin­gas ge­luo­nis), ro­žė (ūmi­nis plin­tan­tis vi­sų odos sluoks­nių ir lim­fa­gys­lių už­de­gi­mas) bei kt.


Ar­do na­gus

Kir­pyk­lo­se, gro­žio sa­lo­nuo­se, ba­sei­nuo­se, pas ma­ni­kiū­ro spe­cia­lis­tus ga­li­ma už­si­krės­ti ir gry­be­li­nė­mis odos ar na­gų li­go­mis. Gry­be­li­nes li­gas su­ke­lia pa­to­ge­ni­niai gry­be­liai. Jie ga­li pa­žeis­ti glei­vi­nes, odą, plau­kus, na­gus ir net vi­daus or­ga­nus.

Nu­ga­ros ar krū­ti­nės sri­ty­je pa­ma­tę gel­to­nai ru­das dė­mes, pa­deng­tas pleis­ka­no­mis, ga­li­te įtar­ti, kad už­si­krė­tė­te įvai­rias­pal­ve de­der­vi­ne. Pė­dų epi­der­mo­fi­ti­jos pa­žei­džia ko­jų tar­pu­pirš­čius, na­gus, pa­dus, ran­kų plaš­ta­kas.

Už­sik­rė­tęs na­gų gry­be­liu, žmo­gus il­gą lai­ką to net ne­ži­no, nes ne­bū­na jo­kių po­žy­mių. Vė­liau ant na­gų at­si­ran­da bal­tos ar gels­vos li­ni­jos, na­go plokš­te­lė ga­li su­plo­nė­ti, su­sto­rė­ti ar iš­vis at­šok­ti, su­tru­pė­ti. Na­gai tam­pa gels­vi, pilkš­vi, po na­go vo­le­liu kau­pia­si pū­liai. Ne­gy­dant pro­ce­sas ga­li truk­ti daug me­tų.


At­li­ko ty­ri­mus

Pa­sau­ly­je ži­no­ma ne­ma­žai at­ve­jų, kai gro­žio sa­lo­nuo­se, kur at­lie­ka­mos su krau­ju su­si­ju­sios pro­ce­dū­ros (ta­tui­ruo­tės, ma­ni­kiū­ras, aus­ka­rų vė­ri­mas ir kt.), klien­tai bu­vo už­krės­ti vi­ru­si­niais B ir C ti­po he­pa­ti­tais, ne­tgi AIDS. Ypač di­de­lis pa­vo­jus už­si­krės­ti šio­mis pra­žū­tin­go­mis li­go­mis ky­la tuo­met, kai jų ne­šio­to­jai yra pa­tys gro­žio sa­lo­nų spe­cia­lis­tai.

To­dėl UAB Ma­ri­jam­po­lės diag­nos­ti­kos la­bo­ra­to­ri­ja or­ga­ni­zuo­to ren­gi­nio me­tu vi­soms da­ly­va­vu­sioms spe­cia­lis­tėms siū­lė at­lik­ti krau­jo ty­ri­mus ir su­ži­no­ti, ar jos nė­ra he­pa­ti­tų A, B ir C, taip pat – ŽIV ne­šio­to­jos. Toms da­ly­vėms, ku­rios at­li­ko ty­ri­mus, bu­vo iš­duo­ti svei­ka­tos būk­lę pa­tvir­ti­nan­tys pa­žy­mė­ji­mai. Kirpyklų ir grožio salonų lankytojus galime nuraminti, kad ištirtos specialistės buvo visiškai sveikos.