Prie metų slenksčio – nuveiktų darbų gausa

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Praeitą savaitę Vilkaviškio bendruomenės sulaukė svečių iš Šakių rajono. Pasakodami apie savo veiklą ir rodydami geriausias bendruomenes, vilkaviškiečiai tarsi apžvelgė metų pasiekimus.

Susitikimas –
verslo centre

Visas būrys kaimyninio rajono bendruomenių atstovų lankėsi šešiose veikliose mūsų krašto bendruomenėse. Šakiečius priėmė Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės ir Kaimo bendruomenių asociacijos vadovė Lina Kružinauskienė. Vizito metu šakiečiai turėjo progą palyginti savojo ir kaimyninio rajono kaimų bendruomenių veiklą.

Penkiolikos Šakių rajone veikiančių kaimo bendruomenių centrų (taip ten vadinamos kaimams atstovaujančios organizacijos) atstovai, daugiausia – pirmininkai, vadovaujami Grinos Šnirpūnienės, pirmiausia atvyko į Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą.

Strateginis planas
vykdomas

VTVI centre vilkaviškiečių kaimo aktyvo veiklą trumpai pristatė direktorė Daiva Riklienė. Pasitelkus vaizdinę medžiagą, apžvelgti rajono pasiekimai bendruomeninėje veikloje ir įgyvendinant Vilkaviškio krašto vietos plėtros strategiją.

Vilkaviškiečiai, jungdamiesi į Kaimo bendruomenių asociaciją, planavo, jog pagal jos narių poreikius bus dėliojama ir vietos plėtros strategija. L.Kružinauskienės manymu, planas pavyko, nes didžioji dalis būtent kaimo bendruomenių asociacijos pajėgų jau kibo ir į Vietos veiklos grupės parengtos strategijos įgyvendinimą.

Vilkaviškiečiai visiškai nenusimena, jog pirmuoju kvietimu teikti paraiškas LEADER programos paramai gauti pateikta tik viena – Virbalio kaimo bendruomenės – paraiška.

– Mes specialiai laukėme, kad vadinamiesiems „minkštiesiems“ projektams paramos riba būtų sumažinta, – kalbėjo L. Kružinauskienė. – Nesinorėjo, jog įvairių renginių organizavimui ir kitoms panašaus pobūdžio veikloms būtų naudojami nemenki pinigai. Tuo metu mes naudojomės Kaimo tinklo paramos lėšomis. O prasidėjus antrajam kvietimui imsimės rimtesnių projektų.

Svarbiausia –
infrastruktūros plėtra

Priešingai nei Šakių rajone, Vilkaviškyje nustatyta maksimali paramos pagal LEADER programą suma negalės viršyti 300 tūkst. litų (Šakiuose – 450 tūkst. litų). Mūsiškiai nutarė nedalyti paramos įvairių kultūros ir panašios paskirties viešųjų pastatų renovacijai ar kokių nors priestatų statybai. Mat tokie objektai labai brangūs, be to, panašaus pobūdžio veiklą vis smarkiau ima generuoti nemenka dalis rajono kaimo bendruomenių, pasinaudodamos kitokiais finansavimo šaltiniais. Prioritetus vilkaviškiečiai nutarė teikti projektams, susijusiems su perėjimu iš žemės ūkio veiklos į kitas veiklas, taip pat – kaimo infrastruktūros atnaujinimui bei plėtrai.

Pasak L.Kružinauskienės, tokie planai turėtų pagelbėti didesniam skaičiui kaimų įsirengti šiuolaikiškus aikštynus, poilsio ir rekreacijos bazes. Tuo labiau kad šiuo metu rajonu, jo kaimais labai domisi užsieniečiai: tiek iš šio krašto kilę žmonės ar jų palikuonys, tiek šiaip keliaujantys pro šalį. Apie tai iš dalies liudija ir gana gausus kaimo turizmo bei nakvynės ir poilsio paslaugas teikiančių sodybų bei verslininkų skaičius.

Paskelbus antrąjį paraiškų rinkimo kvietimą, preliminariais duomenimis paraiškas ketina teikti jau 25 pareiškėjai. Iš viso LEADER programai įgyvendinti Vilkaviškio rajonas turi apie 9,4 mln. litų paramos – panašiai kaip ir Šakių rajonas.

Pritraukia vietinį jaunimą

Vien LEADER programos lėšų kaimui, pasak susitikimo dalyvių, nepakanka. Spartus darbas, kuriant savojo kaimo gerovę, vyko ir vyksta, naudojamasi įvairių paramos fondų lėšomis.

Štai vienos jauniausių rajone Lakštučių kaimo bendruomenės vadovė Žydrūnė Duobienė netikėtai į svečius užsukusiems šakiečiams turėjo ką parodyti. Skaidrėse užfiksuotos tradicinių švenčių, sporto varžybų, visuomeninių talkų ir kitų renginių akimirkos. Be to, Lakštučių jaunimas akcentuoja vieną svarbų dalyką: kasmet jie iškilmingai į gyvenimą palydi visus savojo krašto abiturientus. Nesvarbu, ką jie baigė: vidurinę mokyklą, gimnaziją ar profesinę mokyklą. Tai, anot Ž. Duobienės ir jos komandos, parodo, jog kaimo jaunimas yra labai svarbus savajam kraštui.

Lakštučių bendruomenė disponuoja buvusiu vaikų darželio pastatu. Našta nelengva, tačiau pakeliama: lėšų jam išlaikyti surenkama iš nario mokesčių, geranoriškų rėmėjų paramos ir kitų šaltinių.

O štai Geisteriškiuose – 280 gyventojų. Kaimo bendruomenė dar jauna, dėliojanti planus ateičiai. Tačiau jau ir šiame kaime yra sukurta poilsio ir laisvalaikio oazė – mini aikštynas su lauko estrada viešiems kaimo renginiams. Bendruomenės namai – buvusi vietinė mokykla. Nemažas pastatas geisteriškiečiams atiteko pernai, po mokyklos uždarymo.

Čyčkiečiai garsėja
sporto baze

Kitame Vilkaviškio rajono kaime, Čyčkuose, gyvena per 400 žmonių. Čia jau iš tolo akį patraukia naujas objektas: maždaug už 180 tūkst. litų (rajono Savivaldybė skyrė apie 50 tūkst. litų) iš Kūno kultūros ir sporto departamento lėšų pastatyta moderni daugiafunkcinė universalios dangos sporto aikštelė.

Šiuo metu baigiamos įrengti ir maždaug 460 kv. m ploto patalpos kaimo bendruomenės reikmėms senuose kultūros namuose. Čyčkuose į visuomeninę veiklą taip pat įsitraukė nemažai vietinio jaunimo, norinčio ir gebančio dirbti savo bei kitų labui.

Reikia tik kelių
bendraminčių

Gražiškiai – viena solidžiausių bendruomenių. Įsikūrusi netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos, ši organizacija, atrodo, net ir alsuoja labiau vakarietišku gyvenimu. Anot Gražiškių seniūnės Ramutės Didvalienės, bendruomenė gyvuoja ir laikosi ant trijų „banginių“: seniūnijos, mokyklos ir bažnyčios. Apie tai liudija daugybė nuotraukose įamžintų akimirkų.

Gražiškiuose priskaičiuojama apie 1200 gyventojų. Kaimo bendruomenės tikraisiais nariais yra beveik 170 žmonių. Tiesa, kaip akcentavo seniūnė, ne visi yra vienodai aktyvūs.

– Praktika rodo, kad reikia tik keleto itin aktyvių žmonių, ir bendruomenės veikla eis kaip iš pypkės, – sakė seniūnė. – Ne visi juk vienodai gali generuoti idėjas ir jas įgyvendinti. Svarbu, jog tai galinčius ir sugebančius palaikytų kuo didesnis būrys bendraminčių.

Rūpi ir ekologija

Šakiečiams labiausiai įstrigo tai, kad gražiškiečiai ypač sėkmingai naudojasi ir ES parama: šiuo metu jų apylinkėse, maždaug 30 hektarų plote, auga žilvičiai – būsimas biokuras šilumai gaminti. Kaimo bendruomenė tokiai veiklai gavo ES paramą, įsigijo būtinos įrangos derliui doroti. Be to, šiame kaime kartu su Vištyčio bendruomene įgyvendintas ir dar vienas su ekologija susijęs projektas: už ES paramos fondų lėšas bendruomenė gavo 11 avių, kurių jaunikliai jau pasklido į dar daugiau „taškų“, – tokia ir buvo projekto esmė.

Virbališkiai puoselėja
tradicijas

Kiek kitaip nei Gražiškiai gyvena Virbalio bendruomenė „Virbalio vartai“. Miestelio, kuriame yra apie 2 tūkstančiai gyventojų, maždaug 150 aktyvių tikrųjų narių labiau linkę į meną. Apie tokį virbaliečių polinkį byloja jų darbų ekspozicija, kurią jie parodė šakiečiams. Joje – gausybė įvairiausių rankdarbių, amatininkų dirbinių. Juos virbaliečiai gamina ne tik savo malonumui: prieš didžiąsias metų šventes organizuojama šių dirbinių paroda – mugė. O daiktų gali įsigyti (ir įsigyja, kaip tikino bendruomenės centro vadovas Stanislovas Lopeta) visi: ir virbaliečiai, ir miestelio svečiai. „Virbalio vartų“ bendruomenė didžiuojasi dar ir tuo, kad iš esmės visas masines šventes miestelyje organizuoja be prekeivių pigiais kiniškais blizgučiais paslaugų.

– Mes vertiname savo krašto žmonių darbą, jų sugebėjimus ir tai skatiname. Manau, kad kol kas mums šitai puikiai pavyksta, – didžiavosi S. Lopeta.

Virbaliečiai buvo pirmoji kregždė Vilkaviškio LEDAER programoje: jie pagal parengtą projektą puoselės tradicinius amatus. Už paramos lėšas planuota įsigyti keramikos žiedimo stakles bei degimo krosnį. Be to, ir patys virbaliečiai neatsisako lėšomis paremti savąją bendruomenę. Kilus būtinybei renovuoti vieną iš bendro naudojimo pastatų, kuris bendruomenei buvo perduotas panaudos pagrindais, jos aktyvo nariai iš vietinių gyventojų surinko apie 11 tūkst. litų paramos. Pamačiusi tokią kaimo žmonių iniciatyvą, finansinę paramą bendruomenei pažadėjo ir Vilkaviškio rajono valdžia.

Turtas neša ir pinigus

Gudkaimio kaimo bendruomenė – bene pati turtingiausia. Ne narių prasme (bendruomenės centras sąrašuose turi 115 tikrųjų narių), bet turto. Pajininkams priklausiusi buvusi kaimo valgykla šiuo metu neatpažįstamai pasikeitusi iš išorės ir iš vidaus: lauko sienos nutinkuotos, pakeista dalis langų, rūsyje įrengta moderni pirtis, pokylių patalpa, virtuvė. Pastate yra patalpos, skirtos kultūros renginiams, taip pat – šarvojimo salė.

Įgyto nekilnojamojo turto Gudkaimio bendruomenė nelaiko našta. Atvirkščiai – jis net duoda naudą: bendruomenės centro nariai įvairiomis patalpomis ir paslaugomis naudojasi dykai arba tik už simbolinį mokestį. Ne nariai už paslaugas sumoka pagal nustatytus įkainius. Dalyje patalpų įsikūrę dviejų įmonių pieno surinkimo punktai, kurie už nuomą Gudkaimio bendruomenei sumoka po 350 litų kas mėnesį.

Naudojasi, kuo tik
įmanoma

Bendruomenės vadovas Ramūnas Žemaitis sutinka, kad išlaikyti tokį didelį pastatą reikia nemažai lėšų. Tačiau jų atsiranda iš gaunamos paramos pervedus 2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio bei nario mokesčio. Susidaro apie 3–4 tūkst. litų kasmet. Patalpoms įrengti gudkaimiškiai gavo maždaug 100 tūkst. litų paramos per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programą. Ateityje bendruomenė ketina naudotis visų, kiek tai bus įmanoma, ES paramos fondų lėšomis.

Kaimo bendruomenės savo gyvavimą grindžia tikrai reikšmingais darbais. Šį spalį pirmosios rajono bendruomeninės organizacijos ėmė skaičiuoti jau aštuntuosius veiklos metus. Kai kurios susikūrė visiškai neseniai, bet savo entuziazmu bei nuveiktais darbais gerokai pranoko net pirmąsias.