Šešupėje paskendusį mažametį paslėpė ledas

Eglė MIČIULIENĖ

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) perspėja, jog ledas dar nepakankamai storas. Būkime atsargūs ir perspėkime apie tai vaikus. Drąsuolius netvirtas ledas baudžia skaudžiai.

Marijampolės narai iki šiol neranda Šešupėje, Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.), paskendusio mažamečio. Aštuonerių metų berniukas sekmadienio popietę su draugais vaikščiojo upės pakrante. Matydami ledu apsitraukusius upės pakraščius, vaikai nutarė išmėginti šio tvirtumą. Aštuonmetis Lukas įlūžo ir niurktelėjo po ledu. Kol persigandę berniuko draugai į pagalbą pašaukė suaugusiuosius, vaiką jau buvo nunešusi upės srovė.

Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (MPGV) narai mažamečio ieškojo nuo sekmadienio iki trečiadienio vakaro, paieškas nutraukdami tik tamsiuoju paros metu. Tačiau jų pastangos iki šiol – bevaisės. Ketvirtadienį narai nedirbo, vyko tolimesnio Šešupės ruožo žvalgyba. Mat nuo nuskendimo vietos buvo išieškota visa neužšalusi 700 metrų ilgio upės atkarpa, o toliau upė užsitraukusi ledu, tad ieškoti kūno narai neturi galimybių.

Ant netvirto ledo kasmet įvyksta skaudžių nelaimių.

Per praėjusią žiemą ir šių metų kovo mėnesį vien tik šalies ugniagesiai gelbėtojai vandenyje ir ant ledo atliko 88 gelbėjimo darbus, kurių metu išgelbėjo 17 žmonių (tarp jų – 2 vaikus) bei ištraukė 23 skenduolius (tarp jų – 3 vaikus).

PAGD pareigūnai primena, jog ledas laikomas tvirtu ir žmogų išlaikyti gali tada, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Grupę žmonių išlaiko ne plonesnis kaip 12 cm storio ledas.

Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Jis būna trapus tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Prieš lipdami ant užšalusio vandens telkinio apsidairykite, ar arti nėra paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą.

Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų ir aplenkiant vietas, kurios užneštos sniegu, nes po sniegu ledo danga visada yra plonesnė.

Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.

Poledinės žūklės mėgėjai turėtų pasirūpinti ir gelbėjimosi priemonėmis: virve su svareliu, kurią būtų galima numesti skęstančiajam ar gelbėtojams, gelbėjimosi liemene, kuri apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Efektyvi gelbėjimosi priemonė yra smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.

Jei jau įlūžote, pasistenkite neprarasti savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto, reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.

Jei pastebėjote įlūžusį žmogų, artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes galite įlūžti pats. Ledas žmogų išlaiko tik už 3–4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus.

Ištraukus žmogų, būtina su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir greičiau vykti į šiltą vietą. Čia nukentėjusįjį reikia pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais bei suteikti pirmąją medicinos pagalbą.