Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė: „Būkime partneriais“

„Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pagaliau pradėjo ilgėti ir per metus pailgėjo daugiau kaip pusmečiu. Tačiau tai nėra vien tobulėjančių sveikatos priežiūros paslaugų nuopelnas. Kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos bei pagarbus medikų elgesys su pacientais – tokių tikslų siekia Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama sistemos pertvarkos planus, tačiau ir pacientas turėtų tapti partneriu gydytojo veikloje“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Apie sveikatos apsaugos sistemos aktualijas su sveikatos apsaugos viceministre Nora Ribokiene kalbėjosi Dovydas Pancerovas.

– Pastarosiomis dienomis vėl nemažai kalbama apie eiles gydymo įstaigose. Tuo susidomėjo ir LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas, išvažiuojamojo posėdžio metu aplankęs Vilniaus poliklinikas. Tačiau eilės poliklinikose, ypač norint gauti specialisto konsultaciją, nėra tik didžiųjų miestų problema, skundžiasi ir rajonų gyventojai. Kokių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimų galima tikėtis?

– Aš taip pat dalyvavau šiame išvažiuojamame posėdyje ir noriu atkreipti dėmesį į kelias problemas. Viena iš jų yra eilės, arba kaip mes, specialistai, sakome – paslaugų prieinamumas. Kita, ne mažiau svarbi, problema – įstaigų vadovų nepakankamas gebėjimas tinkamai, pagal šiuolaikinius vadybos principus organizuoti įstaigos darbą bei atsainus kai kurių medikų požiūris į savo pareigas bei pacientus.

Pirmąją problemą ministerija nuosekliai sprendžia. Štai ir šiuo metu dirbame keliomis kryptimis: gruodžio mėnesį bus parengti teisės aktai, kurie įpareigos, kad su kiekvienu šeimos gydytoju privalės dirbti slaugytoja. Noriu detaliau paaiškinti, kodėl tai būtina reglamentuoti atskirais sprendimais. Kiekviena šeimos gydytojo suteikta paslauga yra apmokama pagal atitinkamus įkainius. To įkainio sudedamoji dalis – slaugytojos paslauga. Kitaip tariant, ir dabar gydytojas turėtų dirbti kartu su slaugytoja. Tačiau neretai šeimos gydytojai, norėdami gauti didesnį atlyginimą, arba įstaigų vadovai, norėdami šiek tiek sutaupyti, atsisako slaugytojų paslaugų.

Tai būtų suprantama ir pateisinama, ypač sunkmečiu, tačiau tokiu atveju gydytojai privalo atlikti daugybę tiesiogiai su gydymu nesusijusių pareigų ir vis mažiau laiko lieka tiesioginiam bendravimui su pacientu. Pakeitus tokią tvarką, gydytojo ir slaugytojo darbas būtų apmokamas atskirai. Paprastai tariant, gydytojai, nedirbantys kartu su slaugytojomis, negalėtų tikėtis gauti ir už šią paslaugą mokamų pinigų. Tikimės, kad taip paskirsčius apmokėjimą gydytojas skirs daugiau laiko diagnostikai, gydymui ir taip bus įveikta antroji mano įvardyta problema – atsainus mediko požiūris į pacientą.

Kalbant apie eiles pas specialistus, noriu priminti skaitytojams, kad pacientas turi teisę rinktis, į kokią gydymo įstaigą vykti konsultacijai. Jeigu jūsų poliklinikoje dėl kokių nors priežasčių kardiologo, neurologo ar kito specialisto konsultacijos reikia laukti ilgai, šeimos gydytojas privalo Jums pasiūlyti rinktis tris artimiausias gydymo įstaigas, kur eilės yra trumpesnės. Galima ir patiems pamatyti, kokioje įstaigoje kiek laiko reikia laukti specialisto konsultacijos, nes teritorinių ligonių kasų interneto puslapiuose yra nurodyta maksimali laukimo trukmė.

Kitas ministerijos žingsnis siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose – jau duotas nurodymas peržiūrėti ligų gydymo metodikas, praplečiant vaistų asortimentą ir suteikiant gydytojams teisę paciento apsilankymo metu vaistus išrašyti ilgesniam laikotarpiui. Priminsiu, kad šiuo metu lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams šeimos gydytojas kompensuojamus vaistus gali išrašyti ilgiausiai 3 mėnesiams. Tokiu atveju, jeigu lėtinio susirgimo eiga rami, be paūmėjimų, pacientui nereikės dažnai lankytis pas šeimos gydytoją, kad galėtų išsirašyti vaistų.

Šių sprendimų rezultatus pacientai galės pajusti greitai. Sudėtingiau rasti būdą, kaip įveikti antrą mano minėtą problemą – atsainų kai kurių medikų požiūrį į pacientą, savo pareigas. Ar pastebėjote, kuo dažniausiai skundžiasi pacientai po vizito pas gydytoją? Ne mediko kvalifikacija, o tuo, kad gydytojas nepasikalbėjo su juo, nebuvo dėmesingas, nepaaiškino, kokia jo sveikatos būklė ir panašiai. SAM tikrai netoleruoja tokio elgesio su pacientais. Medikas turi dirbti taip, jog po vizito pas gydytoją žmogus išeitų supratęs, kad ir kokia liga būtų jam įtariama ar atliekamas gydymas, juo yra rūpinamasi, jis nepaliekamas likimo valiai.

Kaip gerą pavyzdį norėčiau paminėti Igliaukos šeimos gydytojų darbą. Prieš mėnesį apsilankiusi šio miestelio pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) buvau maloniai nustebinta ne tik tuo, koks medicinos paslaugų centras išaugo iš sovietinės ambulatorijos, bet ir tuo, kaip nuoširdžiai ir pasiaukojamai dirba šio centro šeimos gydytojos: jos bendrauja su pacientais ne tik savo kabinete – su jomis galima susisiekti visą parą telefonu, jos puikiai žino visų savo pacientų bėdas, o tokio gydytojo patarimas telefonu gali būti neįkainojamos vertės. Toks abipusiu supratimu ir turėtų būti grįstas gydytojo ir paciento bendravimas.

– Beje, kalbant apie SAM sprendimus, negalima neaptarti dar vienos aktualijos – priemokų. Vis garsiau kalbama, kad netrukus nemokama bus tik būtinoji pagalba, o už visas kitas paslaugas reikės papildomai mokėti. Ar ruoštis tokiam ministerijos sprendimui?

– Jokiu būdu nereikia nerimauti. Atsakingai galiu užtikrinti, jog ministerija neketina įvesti jokių naujų mokamų paslaugų. Mano vizito Marijampolėje metu žmonės gana griežtai reikalavo atsakymo į šį klausimą, todėl, pasinaudodama proga, noriu dar kartą pakartoti visiems, kad tokios galimybės nėra net svarstomos.

Kita vertus, noriu pasidžiaugti šio regiono gyventojų aktyvumu, visuomeniškumu, nes problemos ne tik buvo vardijamos tiesioginių susitikimų Marijampolėje metu, bet ir atsivijo mane į ministeriją. Pavyzdžiui, labai aktuali Marijampolės gyventojams taršos kvapais ir amoniaku dėl UAB „Arvi cukrus“ veiklos problema. Išsiaiškinus situaciją, įmonė įpareigota iki gruodžio 22 d. informuoti apie pritaikytas taršos šalinimo priemones.

Apskritai raginčiau žmones drąsiau išsakyti savo pastabas ministerijai, nes mes tikrai girdime, ko žmonėms reikia, ir savo įsipareigojimus vykdome. Marijampolės ligoninė – puikus to pavyzdys. Atsižvelgus į situaciją, ligoninei buvo suteiktas regioninės ligoninės statusas. SAM pasirūpins, kad operacinių, reanimacijos skyriaus įrengimas būtų ir toliau finansuojamas. Tačiau ir patys ligoninės darbuotojai turi stengtis, jog jų įstaiga būtų patraukli gyventojams.

Kita vertus, svarbiausia, kad visi – pacientai, medikai, Sveikatos apsaugos ministerija – taptume partneriais ir kartu siektume bendro tikslo – saugoti sveikatą, o susirgus gauti laiku ir kokybišką gydymą. Prisiminkime Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, jog 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo socialinės ir ekonominės aplinkos, dar 20 proc. – nuo paveldimumo. Deja, tik 10 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl partnerystė svarbi kiekvienam iš mūsų.

– Tačiau, sprendžiant iš gyventojų nepasitenkinimo, kad po naujų ministerijos sprendimų dėl vaistų išrašymo tvarkos kone kiekvienas priverstas būti gydytoju, galima manyti, jog žmonės nėra nusiteikę rinktis vaistų, kai gydytojas tarsi nustumiamas į antrą planą…

– Negaliu sutikti, nes, pakeitus receptų rašymo tvarką, gydytojas, kaip ir iki šiol, taip ir dabar tebeskiria vaistus. Vaistininkas tik suteikia informaciją, kokie gamintojai gamina tuos pačius vaistus, o žmogus renkasi tik kainą, pabrėžiu – ne vaistą, o tik kainą, kuri priklauso nuo daugelio faktorių.

Bet pakalbėkime ir apie realią naudą, kurią teikia ne tik ši nauja receptų išrašymo tvarka, bet ir kiti su vaistais susiję sprendimai. Skaičiai rodo, kad per metus vidutinė vieno kompensuojamojo vaisto recepto paciento priemoka sumažėjo beveik 25 proc.

Nuo šių metų gegužės, kai buvo įvestas nekompensuojamųjų vaistų antkainių ribojimas ir vaistų gamintojai bei didmenininkai buvo įpareigoti deklaruoti kainas, nekompensuojamųjų vaistų kainos sumažėjo 11 proc. Tai reiškia, kad per metus pirkdami nekompensuojamuosius vaistus šalies gyventojai gali sutaupyti ne mažiau kaip 30 mln. litų. Pridėjus kompensuojamųjų vaistų priemokų mažėjimą, žmonėms pakeitus vaistų vartojimo įpročius, bendra gyventojų taupymo suma per metus gali sudaryti apie 80 mln. litų. O privalomojo sveikatos draudimo fondas dėl vaistų politikos ir naujo kompensuojamųjų vaistų kainyno per metus turėtų sutaupyti dar apie 70 mln. Lt. Beje, Panevėžio rajone apklausus žmones, kurie pirkdami kompensuojamuosius vaistus naudojasi vaistinių monitoriais, net 60 proc. apklaustųjų patenkinti suteikta galimybe rinktis.

Žinoma, visada yra ką tobulinti ir mes priimame visas kritines pastabas, tačiau esminis principas, kad pacientas privalo būti partneris gydytojo veikloje, išlieka. Sutikite, jog kai žmogus ir pats jaučia atsakomybę už savo sveikatą, naudinga visiems, o visų pirma – pačiam žmogui, taip pat – ir valstybei, nes pastangos nesusirgti atsiperka keleriopai.

– Jūs esate medikė, tad ar pati vadovaujatės kokiais nors sveikos gyvensenos principais, rūpinatės savo sveikata?

– Taip, be jokios abejonės savo gyvenime vadovaujuosi tam tikrais principais, beje, gana paprastais, kurie padeda man išlikti sveikai, jaustis harmoningai. Stengiuosi nevalgyti nesveiko maisto, nežaloju savo sveikatos žalingais įpročiais, vaikštau pėsčiomis, kai tik galiu tai daryti, nesinaudoju liftu, o mano mėgstama fizinio aktyvumo rūšis – šokiai. Ir visuomet, net sunkiausiais gyvenimo periodais, ieškau ir randu kuo džiaugtis. Kitaip tariant, stengiuosi gyventi harmonijoje ir su savimi, ir su pasauliu.

Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

Užsk. 8274