Kirsti eglutę nekyla ranka

Eglė MIČIULIENĖ

Žinant, jog šiais laikais Kalėdoms ruoštis pradedama beveik prieš mėnesį, galima sakyti, kad šventės – jau visai ant nosies. Tačiau prekyba svarbiausia Kalėdų atributika – miško eglėmis – mieste kol kas apmirusi.

Girininkai neužsiima

Vilkaviškio girininkas Antanas Dailyda sakė, jog girininkijos eglėmis beveik neprekiauja.

„Nei mums, nei žmogui neapsimoka: jam reikia važiuoti į mišką, o eiguliui – ieškoti rinktinės eglės. Juk mes medžius kertame iš eilės, o miške augančios eglutės, kaip žinote, paprastai nebūna labai gražios: tai šonas išretėjęs, tai ne visai tiesi“, – aiškino girininkas.

Be to, šiemet žiemai užgriuvus visu smarkumu, buvo užpustyti ir miško keliai, tad visai mažai tikėtina, kad pirkėjai brausis į valstybinius miškus. Patogiau būtų medelių įsigyti iš privačių augintojų, prekybininkų, kurie kasmet prieš didžiąsias šventes pasirodo miesto aikštelėse bei turgavietėje.

Tačiau šios savaitės viduryje Vilkaviškyje, įprastose vietose, kalėdinių eglučių nesimatė.

Miesto seniūno pavaduotoja Nijolė Račkienė teigė, jog seniūnija iki šiol negavo nė vieno prašymo mieste prekiauti šiais spygliuočiais.

Pakalbintas privataus miško savininkas Aretas Panitauskas, anksčiau iš Vištyčio seniūnijos į Vilkaviškį atveždavęs dailių eglių, neslėpė, jog šis verslas mažai apsimoka.

„Apie eglučių pardavimą įdėjome skelbimą internete. Susidomėjusiųjų atsirado. Viena moteris paskambinusi priekaištavo, kad nesireklamuojame plačiau. Pasirodo, Vilkaviškyje nėra kur nusipirkti eglučių…“ – kalbėjo vyriškis.

Tik su vazonais

Trečiadienį Vilkaviškio turgaus prieigose stovėjo vienintelis medelių pardavėjas su vazonuose pasodintais spygliuočiais. Sidabrinės ir paprastosios eglės, nors ir nedidelės – maždaug iki pusantro metro aukščio, savo kuplumu iš tolo traukė akį.

Aplink žaliaskares sukinėjosi keletas pirkėjų. Įsigytas eglutes žmonės žadėjo statyti ir kambaryje, ir puošti kieme, prie savo namų.

Medelius atvežęs vilkaviškietis Gintautas Navickas užsiima prekyba augalais, tad eglėmis prekiauja ir vasarą. Juk tai – dekoratyvus augalas, perkamas visus metus, ne tik prieš Kalėdas.

G. Navickas eglutes augina jau daug metų, tad turi jų įvairių dydžių: ir tinkamų prekybai, ir vos ūgtelėjusių.

Nukirstų eglaičių pardavėjas neturėjo. „Be vazonų neparduodu. Ranka nekyla kirsti… Juk pats iš sėklelės užauginu…“ – šyptelėjo vyriškis.

Kol pasiekia prekybai tinkamą ūgį, eglutė, pasak G. Navicko, turi augti apie dešimt metų.

Kambaryje – dvi savaites

Į turgų G. Navicko atvežtos paprastosios eglaitės kainavo nuo 10 iki 20 litų, o dygiosios, arba sidabrinės, buvo brangesnės, jų kaina siekė 40–60 litų. „Kitą dieną atvešiu ir didesnių“, – žadėjo pardavėjas.

Pasak medelių augintojo, žmonės noriau perka žalias eglutes. Tačiau sidabrinės taip pat paklausios: kasmet prieškalėdiniu laikotarpiu G. Navickas jų parduoda apie 100 vienetų – pernai jų netgi pritrūko.

Patys Navickai dažniausia puošia tradicinę žaliaskarę.

Ką daryti, kad po Naujųjų metų iš šilumos į lauką išneštas augalas nenušaltų?

„Vazonėlyje pasodintą eglutę namuose galima drąsiai laikyti dvi savaites, o vėliau su visu vazonu reikėtų išnešti į lauką. Pavasarį, išėjus įšalui, medelį reikia persodinti į žemę. Yra žmonių, kurie eglutes perka kasmet ir jau baigia visą sodybą apsisodinti. Tik kambaryje laikomą medelį laistyti reikia negausiai, kad nepradėtų sprogti pumpurai, kuriuos vėliau lauke gali pakąsti šaltis“, – patarė G. Navickas.