Vilkaviškyje lelijos kartais pražysta ir žiemą

Kai gamta jau buvo baigusi žydėjimo sezoną, Vilkaviškio kultūros centre netikėtai sužėravo lelijos. Švietė jos iš Vilkaviškio miesto herbo gairelių, kurias šiai kultūros įstaigai, parūpinusiai vilnos, nuvėlė netradicinių rankdarbių klubo „Lelija“ moterys.

Kas nors gal pasakys: ir kas čia tokio pagaminti gairelę? Ėmęsi šio projekto, mes irgi nelabai įsivaizdavome, kiek tai pareikalaus darbo. Tik vėliau paaiškėjo, kad vienai gairelei su visomis jos detalėmis reikia paskirti apie keturias valandas. O gairelių – trys šimtai! Kiekvienai klubo narei teko užduotis pagaminti vidutiniškai po 30 vienetų.

Klubą lanko moterys, gyvenančios ne tik mieste, bet ir kitose rajono vietovėse: Alvite, Klausučiuose, Teiberiuose, Balandėliuose, Antupiuose. Darbavomės susirinkdamos į bendrą būrį Vilkaviškyje, triūsėme namuose ir šventėse: Tautkaičių (Marijampolės sav.) „Gegnės“ klojimo teatro renginiuose, minint Valstybės dieną Vilkaviškyje ir Kybartuose, per Sūduvos amatų dieną Paežerių dvare. Buvo smagu, kad vėlimo procesas sulaukė nemažo žmonių susidomėjimo. Nestokojome ir pagalbininkų. O atsiliepimų knygoje kiekvieno tokio renginio metu daugėjo įrašų.

Paskaičiavome, kad trims šimtams gairelių nuvėlėme apie 16 kv. metrų balto ir mėlyno pagrindo. Lelijos žiedas ir kitos detalės, atliktos badymo technika, vientisame plote būtų sudariusios apie 5 kv. metrus. Taigi iš viso – daugiau kaip 20 kv. metrų! O tai jau net daugiau už Lietuvos rekordu pripažintą didįjį Vilkaviškio herbą (11,661 kv. m), kurį nuvėlėme per Valstybės dienos šventę 2008 metais.

Kultūros centrui skirtose suvenyrinėse gairelėse reikėjo „užrašyti“ ir Vilkaviškio pavadinimą. Suprantama, išvedžioti raides teko taip pat dirbant su vilna bei vėlimo adata. Trys šimtai gairelių, trys šimtai užrašų VILKAVIŠKIS: nei daug, nei mažai – 3300 raidžių. Oi, nepaklusnios jos buvo iš pradžių…

Gairelės – ne pirmas visuomeninis „Lelijos“ klubo projektas. Šventiniuose renginiuose vilkaviškiečiai mato scenai papuošti naudojamą jau minėtą didįjį Vilkaviškio herbą, Lietuvos vardo tūkstantmečio garbei iš 1000 nuveltų lelijų 2009 metais suformuotą valstybinę Lietuvos vėliavą. Paežerių dvaro apžvalgos bokšto sieną puošiantis ant lino veltas paveikslas, vaizduojantis oficiną ir bokštą, – taip pat „Lelijos“ klubo entuziasčių kūrinys. Nuvelta 1×1,5 m dydžio emblema „Buratino“ darželiui, Vilkaviškio ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriui padovanota apie 70 porų veltų batukų naujagimiams. Ankstesniais metais klubo narės buvo nuvykusios į Gudkaimio globos namus, kur smalsiausioms moterims parodė, kaip reikia velti. Baigiantis šiems metams, užsimezgė draugystė su Gražiškių kaimo bendruomene. Čia taip pat susirinko nemažas būrys vietinių moterų, norinčių išmokti velti.

„Lelijos“ klubo narės su savo gaminiais dalyvauja įvairiose parodose, mugėse. Planuojama surengti ir pirmąją personalinę klubo veiklą atspindinčią parodą.

Vėlimas – ne vienintelė kryptis. Galima sakyti, jog kiekviena turi savąjį „arkliuką“. Vienos iš tiesų „įsimylėjusios“ vilną, kitos – dekupažą arba viską kartu ir dar daugiau: segių bei kitų papuošalų gamybą, siuvinėjimą, mezgimą ir t. t.

Klube puoselėjamos tradicijos pasveikinti gimtadienių proga, įteikti rimtas ir šmaikščias metų nominacijas, kartu su šeimų nariais išvykti į Marijampolės dramos teatrą.

Birutė PAVLOVIENĖ

Netradicinių rankdarbių klubo „Lelija“ narė

„Ačiū už gėlytę, buvo labai smagu velti.“ Eglė Langaitytė (Vilkaviškis);

„Linkiu kuo geriausios sėkmės ir idėjų Jūsų darbuose.“ J. M. Šalinskienė (Kaunas);

„Esu labai sužavėta „Lelijos“ klubo moterimis. Sveikinu, džiaugiuosi Jūsų meile Lietuvai.“ Stasė Petersonienė (Čikaga);

„Nepaprastai malonu. Prisiminiau jaunystę, kai pokario metais su mama veldavom veltinius.“ Angelė Aukštakalnienė (Vilkaviškis);

„Stebinate savo kantrybe ir kūrybingumu.“ Algirdas Bagušinskas, Vilkaviškio rajono meras;

„Kuo geriausi linkėjimai iš Kazlų Rūdos. Labai patiko velti.“ Inga Žilionienė;

„Ačiū, kad papuošėte „Gegnės“ kiemą, ir nuoširdus palinkėjimas Jūsų kūrybiniame darbe.“ Tautkaičių „Gegnės“ klojimo teatro vardu – Ona Miliauskienė;

„Džiaugiuosi, kad yra tokių gabių žmonių šioj žemėj, kurie aukoja savo brangų laiką, džiugindami mūsų dvasią.“ Danutė Simanynienė (Vilkaviškis).