Sniego patalai žvėrims grasina badu

Eglė MIČIULIENĖ

Visą gruodį biręs sniegas sukėlė rūpesčių ne tik žmonėms. Gamtos sąlygos tampa pražūtingos ir miško gyventojams.

Atlydys padėtį apsunkino

Dėl miškus užklojusio storo sniego sluoksnio žvėrims gresia badas. O prieš pat Naujuosius metus trumpam atšilę orai padėtį tik pablogino.

Per atlydį susiformavo kieta pluta, kuri slūgso po vis tebekrintančiu šviežiu sniegu ir dar labiau apsunkina miško gyventojų migraciją, priėjimą prie grunto.

Praėjusią savaitę aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas dėl susiklosčiusių medžiojamiems gyvūnams itin nepalankių gamtinių sąlygų kreipėsi į Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos narius dėl galimybės uždrausti medžiojimą varant.

Medžioklės varant draudimas, atsižvelgus į nepalankias gamtines sąlygas, praeityje jau kelis kartus buvo taikytas. Tai sulaukė teigiamo tiek gamtininkų, tiek ir visuomenės įvertinimo.

Siūlo visai nemedžioti

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas sakė, jog šiuo tikrai sunkiu gyvūnijai metu medžiokles apskritai reikėtų nutraukti, nelaukiant raginimų iš aukštesnių instancijų.

„Žvėrims sunku ne tik susirasti maisto, bet ir bristi per apledėjusias pusnis, kurios žaloja jų kojas. Todėl dabar medžiotojams – pats metas atlikti savo pareigą padėti gyvūnams, o ne juos medžioti. Manau, jog reikėtų susilaikyti ir nuo medžioklių bokšteliuose. Juk šūvių išgąsdinti žvėrys prie šėryklos gali ir negrįžti“, – kalbėjo V. Bakas.

Aplinkosaugininkas priminė, jog savo plotuose medžiotojai turėtų pasirūpinti ir kurapkomis: iš eglišakių reikėtų suremti užuovėjas ir ten paberti pašaro. Dabar pakelėse galima pastebėti kurapkų pulkelių – matyt, paukščiai būriuojasi ten, kur lengviau prisikapstyti iki grunto.

Stirnoms gresia mirtis

Medžioklės žinovė Dalė Venskūnienė tvirtino, jog medžiotojai patys suinteresuoti, kad žvėrys išgyventų.

„Vyrai tariasi su girininkais, veža pašaro į šėryklas. Varyminės medžioklės mūsų rajone dabar yra sustabdytos. Šiuo metu medžioti varant būtų nežmoniška, nes žvėrys susibūrę prie šėryklų ir toliau nesitraukia, todėl nesinori jų baidyti. O padėtis tikrai bloga, ypač sunku stirnoms. Po atlydžio jos neprisikasa iki grunto, o atsigulusi ant sniego stirna tuoj pat gali gauti plaučių uždegimą, nes jos kailiukas – per plonas. Nežinia, kaip padėti žvėrims, dėl to dar tarsimės su būrelių vadovais. Kalbėsime ir dėl medžioklių iš bokštelių“, – sakė D. Venskūnienė.

Vilkaviškio girininkas Antanas Dailyda sakė, jog girininkijos pagal išgales taip pat stengiasi padėti žvėrims: organizuoja sniego valymą prie žvėrių šėryklų, nukerta drebulių elniams, stirnoms ar kiškiams pagraužti.

Prie miškų gyvenantys žmonės perspėjami prisirišti palaidus šunis, kad šie neužpultų į pamiškę išėjusių nusilpusių gyvūnų.

Tikrino šėryklas

Šios savaitės pradžioje rajono aplinkosaugininkai važiavo pažiūrėti situacijos miškuose.

Į giliose pusnyse skendinčius miškus vietomis vedė vėžės šėryklų link.

Kai kuriose žvėrių šėryklose buvo išversta tik obuolių, o kai kur žmonės buvo pripylę ir grūdų, įmetę runkelių, šieno. Kad žvėrys čia lankosi, liudijo aplink paliktos pėdos.

„Esu tikras, kad žvėris šeria visi būreliai, tik gal kitur gyvūnai jau spėjo suėsti pašarą. Tarp kitko, daug kur pašarai pilami po stogine – kad jų neapsnigtų. Bet gyvūnai noriau eina į atvirą vietą, po stogu lįsti bijo“, – kalbėjo Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. specialistas Edvinas Bielskus.

Žuvims kol kas
deguonies užtenka

Tuo pat metu aplinkosaugininkai patikrino, ar dėl storo sniego sluoksnio nesumažėjęs deguonies kiekis vandens telkiniuose.

Išgręžus eketes ir pamatavus deguonį paaiškėjo, jog didesniuose ežeruose jo visiškai pakanka. Pavyzdžiui, Vygrio ežere deguonies kiekis siekė beveik 5 mg/l. Mažesniame Šakių ežerėlyje deguonies aparatas rodė 2 mg/l – gerokai mažesnę, bet dar ne kritinę ribą. Kaip teigia aplinkosaugininkai, pavojus kyla, kai deguonies kiekis vandenyje krinta žemiau 1 mg/l.

Taigi kol kas žuvys turi kuo kvėpuoti.

Tačiau per atodrėkį, kai sniegas pažliunga ir sukietėja, pro jo plutą saulės spinduliai prasimuša sunkiau ir, nevykstant fotosintezei, vandens augalai gamina mažiau deguonies. Tad prisimenant pernai metų patirtį, kai masiškai ėmė dusti žuvys, mažesnių vandens telkinių savininkams bei žvejams jau dabar verta retkarčiais valyti ledą ir apgalvoti kitas priemones, kurios padėtų išvengti galimo pavojaus.