Arklio į antrą aukštą taip ir nenuvedė
Juozas VYŠNIAUSKAS, kybartietis:
-– Tai buvo jau labai seniai, dar tarybiniais laikais, turbūt 1975-aisiais. Tada laikiau arklį, todėl reikėjo gauti verslo liudijimą.
Atvažiavau į mokesčių inspekciją susitvarkyti dokumentų. Ten dirbusios moterys man paaiškino, jog reikia mano arkliui nupirkti žyminį ženklą.
Nuėjau į banką, susimokėjau penkis rublius ir vėl grįžau į inspekciją.
Tada inspekcijos darbuotojos manęs ir klausia: „O jūs ar nuotrauką turit?“
Išsigandau. Kur dabar man tą arklį nufotografuoti? Kybartuose niekas nefotografuos, o Vilkaviškyje fotoateljė buvo tuometiniame buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, antrame aukšte. Tai kaip aš tą arklį užtempsiu į antrą aukštą prie palmės nufotografuoti?
Savo rūpesčiu pasidalijau su mokesčių inspekcijos moterimis.
Jos susižvalgė ir ėmė juoktis. Tada sako: „Ne arklio nuotraukos mums reikia, o tavo!“ Nesupratau: juk verslo liudijimą arkliui imu, o nuotraukos reikia mano…
Šią istoriją papasakojau kybartiečiui mokytojui J. Jurkynui. Tai jis ir dabar, susitikęs mane, vis per dantį patraukia: „Na kaip, tai ar vesi arklį prie palmės fotografuoti?..“
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.