Mokyklų vadovai susipažino su kitų šalių švietimo sistema

Birutė NENĖNIENĖ

Praėjusių metų pabaigoje rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovai dalyvavo edukacinėje kelionėje-seminare „Ugdymo diferencijavimo aspektai Prancūzijos ir Vokietijos švietimo sistemose“.

Kelionės tikslas buvo susipažinti su šių šalių švietimo sistema. Vadovai Paryžiuje aplankė mokslo šventovę – Sorbonos universitetą, Federiko Garsijos Lorkos (Federico Garcia Lorca) valstybinį koledžą, valstybinį Polio Eliuaro (Paul Eluard) licėjų. Vokietijoje delegacija lankėsi vienoje iš Drezdeno gimnazijų. Kelionės programą parengė Marijampolės apskrities švietimo centro ir UAB „Kiveda“ edukacinių programų specialistės.

Pedagogai dalyvavo mokyklose organizuotuose dalykiniuose susitikimuose, mokymuose, specialiai svečiams skirtose paskaitose. Susipažinę su Vokietijos ir Prancūzijos švietimo sistemomis, lietuviai gavo informacijos ir metodinės medžiagos apie šių šalių švietimo įstaigas, mokyklų tipus. Švietimo skyriaus specialistės ir vedėja gavo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Švietimo skyriaus vedėjos Almos Finagėjevienės paprašėme plačiau pasidalyti mintimis apie šią išvyką.

– Kaip gimė edukacinės kelionės-seminaro idėja?

– Kiekvienais metais su mokyklų vadovais važiuojame į įvairias Lietuvos savivaldybes susipažinti su švietimo sistemoje diegiamomis naujovėmis. Planuodami metų veiklą, pasitarę numatėme organizuoti edukacinę išvyką į kitas šalis. Planą patvirtino rajono Taryba, tad metams baigiantis jį ir įgyvendinome.

– Kodėl pasirinkote Prancūzijos ir Vokietijos švietimo įstaigas?

– Šių šalių bendrojo lavinimo mokyklos turinyje yra nemažai mums bendrų dalykų. Prancūzijos ir Vokietijos švietimo sistemos turi senas geras tradicijas, tačiau nuolat keitėsi vykdydamos ne vieną reformą. Minėtos valstybės yra pasiekusios puikių rezultatų švietimo struktūros tobulinimo, ugdymo turinio ir formų diferencijavimo, įvairių mokyklų tipų kūrimo, mokinių rengimo būsimai karjerai srityse.

Šios šalys yra toli pažengusios ir diferencijuoto mokymo srityje. Griežtas mokinių paskirstymas tarp įvairių tipų mokyklų kyla iš nuostatos, jog visuomenė, norėdama sėkmingai vystytis, privalo turėti išsilavinusį elitą ir kvalifikuotą darbo jėgą, todėl ir reikalavimai, keliami kiekvienai iš šių grupių, yra labai skirtingi.

– Kokius didžiausius skirtumus pastebėjote?

– Vis dėlto mūsų švietimo sistemoje per daug visokių dokumentų, be to, viską lemia materialiniai ištekliai. Lietuvos mokytojai dirba ne prasčiau, o tų šalių sąlygomis dirbtų gal net išradingiau. Mes, laukdami svečių, sukoncentruojame dėmesį į jų apsilankymą, priėmimą. Vokietijoje ir Prancūzijoje tokiu atveju elgiamasi labai natūraliai. Gerbdami savo ir mokytojo darbą, švietimo įstaigų vadovai nenutraukė ugdymo proceso ir leido mums stebėti užsiėmimus be kokio nors išskirtinio dėmesio.

Mokyklose yra saugu, teritorijos užrakinamos. Racionaliai išnaudojamos mokyklos patalpų erdvės. Vaikščiodamas koridoriais matai, kas vyksta klasėse, nes yra daug langų, stiklo sienų. Mokytojai klasėje turi permatoma siena atitvertą savo darbo vietą.

Pedagogai daug valandų skiria individualioms konsultacijoms. Fotografuoti, filmuoti mokyklose neleidžiama, tad iškart buvome perspėti to nedaryti.

Mes lankėmės tokiose mokyklose, į kurias mokytis atvyksta vaikai iš įvairių pasaulio šalių. Mokomasi anglų kalba. Mūsų aplankytose ugdymo įstaigose mokoma ir kinų kalbos, skiriama valandų pažinčiai su kinų kultūra. Prancūzijos mokykloje atkreipėme dėmesį, kad yra skirtos tam tikros valandos knygų skaitymui. Susėda vaikai bet kur, net ant grindų, ir skaito grožinę literatūrą.

Abiejose šalyse ugdymo esmė yra tokia, kad skatinama prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo, todėl daug dėmesio skiriama praktiniams įgūdžiams formuoti.

Valstybė nėra užsikrovusi vaiko atvykimo į mokyklą, maitinimo problemų – tai yra tėvų rūpestis.

Supratome, jog tarp tėvų, šeimos ir mokyklos palaikomas labai glaudus ryšys. Ten sunkiai suvokiamos mums taip svarbios socialinės problemos.

– Šiose šalyse sukaupti ištisi kultūros lobiai, galintys praturtinti dvasinį žmogaus pasaulį. Ar užteko laiko pasidairyti kaip turistams?

– Užsiėmimai, lankymasis švietimo įstaigose vyko griežtai pagal darbotvarkę, tačiau šiek tiek pabuvome ir turistais.

Vadovai įsipareigojo seminare sukaupta informacija pasidalyti su savo kolegomis mokyklų bendruomenėse.