Palikti vaikai jau gyvena šeimose

Birutė NENĖNIENĖ

Pasirenka iš sąrašo

Per praėjusius metus buvo įvaikinti keturi rajone gimę ir tėvų globos netekę vaikai. Prieš pat Kalėdas dokumentus įformino ir du broliukus gyventi į savo šalį išsivežė užsieniečių šeima.

Kaip sakė Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danutė Viltrakienė, kiekvieno mėnesio pirmosiomis dienomis visų šalies savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai gauna galimų įvaikinti Lietuvos vaikų sąrašus. Juose pastaraisiais mėnesiais būna įrašyta iki dvidešimties vaikų. Su sąrašais ir vaikais gali susipažinti kiekviena įsivaikinamo vaiko laukianti šeima. Pirmumo teisę įsivaikinant turi Lietuvos piliečių šeimos. Tačiau jei per pusę metų tokių šeimų neatsiranda, sprendžiamas klausimas, ar šitų vaikų interesus atitiktų tarptautinis įvaikinimas.

Niekas nesidomėjo

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sukaupė daug informacijos apie mažamečių broliukų Karolio (g. 2004 m.) ir Luko (g. 2009 m.) bei vyresnės sesutės Gretos (g. 2001 m.) gyvenimo sąlygas. Motina nuolatos girtavo, valkatavo, vaikus palikdavo savo motinai ar kaimynams. Vilkaviškio apylinkės teismas moteriai apribojo motinystės teises. Mergaitę ėmėsi auginti jos tėvas, nepripažinęs savo tėvystės Karoliui ir Lukui.

Rajono savivaldybės sprendimu Karoliui ir Lukui buvo nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirti Kybartų vaikų globos namai. Globos įstaigoje įkurdintų mažamečių nelankė, jais nesidomėjo nei motina, nei artimesni ar tolimesni giminės. Todėl vaikai ir buvo įtraukti į galimų įvaikinti vaikų sąrašus.

Pasak D. Viltrakienės, lietuvių šeimos jais nesusidomėjo, nes berniukai turėjo specifinių mišrių raidos sutrikimų, jiems buvo reikalinga specialistų pagalba. Bet šito neišsigando juos pamačiusi jauna amerikiečių šeima. Karolis ir Lukas Kalėdas jau šventė Mičigano valstijoje.

Bendravo be vertėjo

Įvaikinimo bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo posėdyje dalyvavusi D. Viltrakienė pasidžiaugė tuo, kad broliukai antruosius ir tikruosius namus rado lietuviškas šaknis turinčioje šeimoje. Įmotei bendrauti teisme ar su vaikais vertėjo paslaugų nereikėjo.

Ponia Indrė Irenė dalijosi planais, jog vyresnįjį vaiką leis į lietuvišką sekmadieninę mokyklėlę, jog Kalėdų šventėms Amerikoje jų sugrįžtančių laukia kiti lietuviškumą išlaikę giminės.

Lietuviškoje aplinkoje

Savo vaikų nesusilaukusių amerikiečių Indrės Irenės ir Donaldo šeima paliko šiltą geranoriškų žmonių įspūdį visiems su jais bendravusiems. Pora susituokė 2005 metais, tačiau abu sielvartavo, kad negali susilaukti biologinių vaikų. Būdami katalikai, sutuoktiniai priėjo prie išvados, jog gydymas nuo nevaisingumo nėra prasmingas. Abu Indrės Irenės tėvai yra lietuviai, iš tėvynės pasitraukę Antrojo pasaulinio karo metais. Indrė yra antras iš trijų vaikų šeimoje, ji ir jos broliai augo laikydamiesi lietuviškų papročių, švęsdami tautines ir religines šventes, važiuodami į lietuviškas vasaros stovyklas, namuose kalbėdamiesi lietuviškai.

Donaldas išaugo penkių vaikų amerikiečių šeimoje. Tėvai diegė katalikiškas ir bendražmogiškas vertybes, tokias kaip atsakingumas, pagarba visiems žmonėms, nepaisant tautybės, rasės.

Tiek Indrė, tiek Donaldas savo vaikystę praleidę laimingi ir mylimi savo šeimose, sėkmingai baigė aukštuosius mokslus, turi geras tarnybas. Ruošdamasi motinystei, Indrė Irenė atsisakė darbo ir nusprendė neieškoti kitos tarnybos, o visą laiką skirti įvaikintiems vaikams. Be to, sutuoktiniai yra aktyvūs visuomeninės organizacijos, kuri jų gyvenamoje vietovėje skatina lietuvišką kultūrinę socialinę veiklą, nariai.

Vaikų labui

Amerikiečiai labai prašė pagreitinti įvaikinimo procesą dėl keleto vaikams svarbių priežasčių. Visų pirma norėta, kad Karolis kuo greičiau galėtų pradėti lankyti mokyklą, susipažinti su naujais draugais ir aplinka. Įtėviai jau buvo susitarę su medikais dėl vaiko gydymo ir kiekviena uždelsta diena galėjo kelti pavojų tolesniam jo vystymuisi. Be to, įvaikinimo tarnybai leidus, praeitą vasarą sutuoktiniai lankė berniukus globos namuose, užsimezgė stiprus emocinis ryšys, todėl norėjosi kuo greičiau apsigyventi kaip tikrai šeimai savo namuose.

Naujieji tėvai išvyko su didžiuliais įsipareigojimais padėti vaikams išsigydyti fizinius ir emocinius sutrikimus, išauginti Karolį ir Luką kultūringomis, išsilavinusiomis, laimingomis asmenybėmis. Amerikiečių pora pasiryžusi išsaugoti berniukų kultūrines šaknis, lietuviškumą. Sutuoktiniai sakėsi esą laimingi, kad jų sprendimui pritarė ir labai laukė sugrįžtančių šeimos nariai, vietos bendruomenė.

Įsivaikino ir italai

Metų pradžioje italų šeima įsivaikino antrą mergaitę iš tos pačios biologinės mūsų rajono gyventojų šeimos, kuriai buvo apribotos tėvų teisės į penkis vaikus. 2007 metais vieną šios šeimos berniuką įsivaikino lietuvių šeima, mergaitę ir berniuką – italų pora. Kita italų šeima norėjo įsivaikinti dvi šios šeimos mergaites, tačiau būti įvaikinta sutiko tik viena.

Įtėviai įsivaikintos Lauros ūgtelėjusią seserį Renatą vasaromis kviesdavosi į svečius. Ši italų šeima bendrauja su kaimynystėje gyvenančia kita pora, kuri augina mergaičių seserį Vanesą ir brolį Vidmantą, todėl broliai ir seserys susitikdavo, bendraudavo. Pagaliau šiemet teismo sprendimu buvo patenkintas ir įtėvių, ir pačios Renatos noras. 1994 metais gimusi Renata apsigyveno Laurą auginančioje italų šeimoje kaip jų vyresnioji dukra.

Augina lietuviai

Vienos mūsų rajono gyventojų šeimos, dėl netinkamo gyvenimo būdo praradusios tėvų teises, antroji dukrelė, dar nesulaukusi metukų, namų šilumą rado šeimoje, kuri jau augina jos vyresniąją seserį.

Lietuvių šeima, skirtingai nei užsieniečiai, teismo prašė pakeisti ne tik mergaitės pavardę, bet ir vardą. Tačiau, kaip ir užsieniečiai, nepakeitė nei įdukrų gimimo vietos, nei datos įrašų.