Birutė NENĖNIENĖ
Vilniuje, Seimo rūmuose, veikia vilkaviškiečio Romo Eidukevičiaus fotografijų paroda, skirta Laisvės gynimo 20-mečiui paminėti. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, šiandien, 15 val., atidaroma jo nuotraukų paroda „Buvome, esame, būsime. Vilnius, 1991 m. sausis–rugpjūtis“.
Kalbiname jų autorių Romą Eidukevičių.
– Kvietime, skelbimuose į parodą ir kitus renginius esi įvardytas kaip 1991 metų sausio įvykių dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris. Ką tuo metu veikei?
– Dirbau ir dabar tebedirbu Vilkaviškyje fotografu, todėl visada sukuosi gyvenimo įvykių sūkuryje. Nuo Sąjūdžio pradžios rūpėjo užfiksuoti visa tai, kas vyko: susirinkimus, mitingus, įvairias akcijas. Deja, 1991 metų svarbiausiomis sausio įvykių dienomis iš Vilkaviškio neišvykau, nes buvau susirgęs. Tik nubėgau nufotografuoti sausio 13-osios popietę iš rajono Savivaldybės kiemo išvažiuojančius budėti į Vilnių žmones.
Tuo metu jau priklausiau Vilkaviškyje atsikūrusiai šaulių organizacijai. Sausio 17 dieną buvo įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Netrukus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono būstinėje buvo registruojami norintieji tapti savanoriais. Užpildžiau anketą ir netrukus po to kartu su Marijampolės šauliais bei savanoriais išvažiavome saugoti Aukščiausiosios Tarybos. Rūmų viduje, įvairiuose postuose, pagal grafiką budėdami praleidome daugiau nei du mėnesius. Vilkėjome vadinamosiomis „landsberginėmis“ uniformomis, vienu metu buvome įkurdinti po Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kabinetu.
– Kada fotografavai? Kaip atrinkai nuotraukas, kurios dabar eksponuojamos?
– Į parlamentą važiavau ne fotografuoti, o budėti. Tačiau kaip profesionalas fotografas turėjau fotoaparatą ir negalėjau neįamžinti to, ką mačiau.
Kai Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga nusprendė surengti nuotraukų parodą, nerado autorių, kurie tada ten būtų fotografavę. Aš turėjau tik vieną prifotografuotą juostelę – iš tų kadrų ir išėjo paroda. Gaila, kad Aukščiausiosios Tarybos rūmuose per porą mėnesių persikraustinėjant iš vienų patalpų į kitas pasimetė dar dvi prifotografuotos juostos.
– Sąjūdžio 20-mečio proga parengei unikalią nuotraukų parodą.
– Prieš kelerius metus nuotraukos buvo trumpai eksponuojamos Vilkaviškio kultūros centre, Krašto muziejuje. Manau, kad jos galėtų būti rodomos mokyklose ar kur kitur, jei tam būtų lėšų ir daugiau iniciatyvos. Man visada yra malonu matyti, kaip žmonės džiaugiasi senose fotografijose pamatę save ar pažįstamus, prisimena praeitą laiką, išgyvenimus, dalijasi prisiminimais.
Fotografuoju ir parodas rengiu todėl, kad ir pats dvasiškai praturtėju.
– Ar daug tokių istorinių kadrų parodų esi surengęs?
– Pirmosios ir buvo Vilkaviškio krašto muziejuje, KASP patalpose, Marijampolės rinktinėje. Nuo pat pirmųjų žingsnių fotografuoju Lietuvos kariuomenės savanorius. Nuotraukos spausdinamos krašto apsaugos sistemos leidiniuose, įvairiuose kituose Lietuvos ir užsienio žurnaluose bei laikraščiuose. Kai šios parodos rengėjai paprašė duomenų, pasiskaičiavau, jog krašto apsaugos, savanorių gyvenimo, ryšių su visuomene tema parengiau penkiolika parodų, eksponuotų Lietuvoje, Danijoje, JAV.
– Ką galėtum pasakyti apie šią spausdinamą nuotrauką?
– Prieš 20 metų, sausio 13-ąją, vilkaviškiečiai buvo kviečiami dalyvauti tuometinėje Atgimimo aikštėje organizuojamame protesto mitinge ir važiuoti į Vilnių. Niekas tada neklausė dalyvaujančiųjų ar išvykstančiųjų budėti pavardžių. Tik daug vėliau bandžiau atpažinti tuos žmones, kurie 1991 m. sausio 13 dieną, 14 valandą, iš rajono Savivaldybės kiemo autobusu išvažiavo į Vilnių. Deja, beveik trečdalio jų pavardės iki šiol nežinomos.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.