Savaitės klausimas

Kaip prisimenate Sausio 13-osios įvykius?

Eglė ZMITREVIČIŪTĖ, vilkaviškietė:

– Labai įsiminė tai, kad į Vilnių budėti drąsiai ir ne kartą važiavo mūsų tėtė, o sugrįžęs daug pasakojo. Buvome trys vaikai, aš jauniausia.

Genė BERENTIENĖ iš Gražiškių:

– Tomis dienomis nerūpėjo darbas. Sekėme įvykius Vilniuje, o pasitaikius pirmai progai vykau budėti. Nepaprastai įstrigo žmonių dėmesingumas, vieningumas, visi jautėmės be galo artimi.

Rasa KARTAVIČIENĖ, vilkaviškietė:

– Keletas jaunų vilkaviškiečių sausio 12-ąją važiavome budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Linksmai leidome laiką ir negalėjome patikėti, kad atsitiks taip, jog aidint šūviams krečiami drebulio stovėsime susikibę rankomis šalia vienas kito.

Rasa LAUKAITIENĖ, vilkaviškietė:

– Buvau dvyliktokė. Kai prasidėjo šiurpūs nakties įvykiai, mama pažadino. Supratau, kad vyksta kažkas neįprasto.

Eduardas SAVICKAS iš Karklinių:

– Į Vilnių neišvažiavau, nes mūsų vaikai buvo maži: vienas – metų, kitas – penkerių. Suaugusieji ir vyresnysis vaikas nemiegojome visą naktį, slėgė baisi nuojauta. Vėliau ne kartą su vaikais važiavome į Vilnių, aplankėme tas istorines vietas.